Seimo narės A. Ramanauskaitės-Skokauskienės pranešimas: kovoję už Lietuvos Laisvę

Seimo narės A. Ramanauskaitės-Skokauskienės pranešimas: kovoję už Lietuvos Laisvę
 
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARYS
Gedimino pr. 53,  01109 Vilnius   Tel. (8 5)  239 6627, 8 698 42280  Faks. (8 5) 239 64 99   El. p.Auksute.Skokauskiene@lrs.lt   
________________________________________________________________________________________________________
2012 m. balandžio 30 d. pranešimas VIR
2012 m. balandžio 26 d. Seimo plenarinio posėdžio metu buvo priimta rezoliucija トDėl istorinių datų sukakčių paminėjimo“. Dokumentu yra kviečiamos valstybės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės, bendruomenės ir visi Lietuvos piliečiai aktyviai dalyvauti stiprinant sąmoningos pilietybės dvasią, paminėti istorinių įvykių sukaktis.
Sovietinės okupacijos laikotarpiu Lietuvoje kaip vienas aukščiausio pilietiško sąmoningumo pavyzdžių buvo mūsų tautos partizanai, kovoję už demokratijos principais grindžiamą laisvos Lietuvos gyvenimą. Šiemet minime 65-ąsias Algimanto partizanų apygardos metines. 1947 m. gegužės 1 d. įkurta apygarda tuo metu buvo pagrindinė Aukštaitijos kovotojus vienijusi organizacija. Apygardos teritorijoje įsikūrė Šiaurės Rytų Lietuvos srities partizanų vadovybė, čia vykdavo svarbiausi Aukštaitijos partizanų vadų sąskrydžiai, pasitarimai.
Algimanto apygardą sudarė Žalioji, Kunigaikščio Margio ir Šarūno rinktinės, veikusios tuometinėse Kupiškio, Pasvalio, Panevėžio, Rokiškio, Anykščių apskrityse.
Naujai įkurtos apygardos vadu tapo buvęs Šarūno rinktinės vadas Antanas Slučka-Šarūnas. Pagrindinės ryšininkės pareigas ėjo Onutė Žiemytė-Živilė. Algimanto apygardos štabo viršininku buvo paskirtas Antanas Palavenis-Skirmantas, adjutantu – Antanas Kisielius-Sakalas, Visuomeninės dalies viršininku – Jurgis Urbonas-Lakštutis.
Apygardos vadas A. Slučka-Šarūnas aktyviai palaikė ginkluotojo pogrindžio centralizacijos idėją, prisidėjo prie Vyriausiosios partizanų vadovybės kūrimo. Jam vadovaujant buvo įvykdyta ne viena karinė operacija prieš okupantą, užverbuoti vertingi partizanų informatoriai MVD ir MGB įstaigose. Per užverbuotus agentus partizanams pavyko gauti informacijos apie dalį asmenų, dirbusių MGB agentais ir informatoriais, taip pat apie planuojamus karinius veiksmus.
Leidžiant pogrindinę spaudą Algimanto apygardoje, itin daug dirbo apygardos štabo Visuomeninės dalies viršininkas J. Urbonas-Lakštutis, redagavęs didžiąją dalį ėjusių leidinių. Čia nepalankiomis partizaninio karo sąlygomis skleidėsi ir žymios partizanės Dianos Glemžaitės literatūrinis talentas. Apygardoje ėjo partizanų periodiniai leidiniai トPragiedruliai“ ir トPartizanų kova“, buvo išleistas poezijos ir prozos žurnalas トNeįveiksi, sūnau, Šiaurės“, spaudinys トPavergtos Šventosios kloniais“, satyrinis žurnalas トIstrebiteliada“.
Aktyvi partizanų veikla greitai patraukė okupacinių struktūrų dėmesį ir buvo sutelktos didelės pajėgos prieš laisvės kovotojus. Jau 1947 m. apygardos teritorijoje pradėjo veikti okupanto specialioji provokatorių grupė. 1949 m. ruduo tapo lemtingas apygardos partizanams. Tų metų lapkričio 1-2 dienomis MGB kariuomenė apsupo Šimonių girią ir sunaikino didžiąją dalį šiose apylinkėse buvusių partizanų bunkerių. Dauguma laisvės kovotojų žuvo, dalis buvo areštuoti. 1950 m. lapkričio 25 d. srities vado įsakymu Algimanto apygarda buvo panaikinta. Likę gyvi kovotojai įtraukti į Vytauto ir Vyčio apygardas.
Algimanto apygardos partizanų atlikti darbai paliko reikšmingą pėdsaką mūsų laisvės kovų istorijoje, jų pasiaukojimas tapo stipriu pilietiškumo ir patriotiškumo pavyzdžiu.
Daugiau informacijos:
Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė
Tel.: 8 698 42280, 8 5 239 6627

3735600cookie-checkSeimo narės A. Ramanauskaitės-Skokauskienės pranešimas: kovoję už Lietuvos Laisvę

Kiti straipsniai