Artėjant 2024 m. lapkričio 25 d. Vilniuje įvykusios DHL krovininio lėktuvo katastrofos antrajai sukakčiai, VILNIUS TECH Aeronautikos inžinerijos katedros docentas dr. Laurynas Šišovas aptaria, kaip aviacijos nelaimių tyrimai gali prisidėti prie orlaivių sistemų ir pilotų kabinos ergonomikos tobulinimo. Galutinė katastrofos saugos tyrimo ataskaita dar nepaskelbta, todėl pateikiamos aplinkybės nėra galutinai nustatytos nelaimės priežastys.
Oficialioje tarpinėje ataskaitoje nurodoma, kad daugiau nei dešimt minučių iki susidūrimo su žeme orlaivio B hidraulinės sistemos slėgis sumažėjo. Vis dėlto tai, kad tūpimui būtini sparnų užsparniai liko įtraukti, pilotų kabinoje pastebėta tik likus 12 sekundžių iki nelaimės.
Atsarginė sistema dar negarantuoja saugaus rezultato
Tyrėjų duomenimis, krovininio „Boeing 737-400SF“ B hidraulinės sistemos siurblių jungikliai buvo išjungti, o sumažėjus slėgiui atsijungė B kanalo autopilotas. Vėliau įgulai ruošiantis tūpti, sparnų užsparniai neišsiskleidė, nors jų išskleidimas buvo pasirinktas.
L. Šišovas paaiškina, kad užsparniai leidžia lėktuvui saugiau skristi mažesniu greičiu. Neišsiskleidus užsparniams, reikalingas didesnis skrydžio greitis. Jei greitis mažinamas taip, lyg jie būtų išskleisti, gali padidėti aerodinaminės smukos rizika, ypač pavojinga mažame aukštyje.
Tokio tipo „Boeing“ numatyta alternatyvi elektrinė užsparnių pavara, tačiau, pasak mokslininko, ji neįsijungia automatiškai ir veikia lėčiau: įgula turi atpažinti sutrikimą bei atlikti atitinkamas procedūras.
Ar pilotui užtenka perspėjimo apie sutrikimą?
Šiuolaikinės aviacijos inžinerijoje svarbus ne tik perspėjimo signalo buvimas, bet ir tai, kaip pilotai jį supranta esant didelei darbo apkrovai. „Reikia įvertinti, ar jis pakankamai aiškus, ar išsiskiria iš kitų signalų ir ar padeda pilotui suprasti, kokias pasekmes sutrikimas gali turėti tolesniam skrydžiui“, – teigia L. Šišovas.
Jo teigimu, informacija apie hidraulinės sistemos slėgio praradimą ir supratimas apie galimas pasekmes užsparnių veikimui nėra tas pats. Tačiau tiriamo lėktuvo kabinoje buvo numatyti sistemos perspėjimai, o skrydžio savirašiai užfiksavo bendrojo perspėjimo suveikimą. Todėl vien pagal tarpinę ataskaitą negalima teigti, kad perspėjimo sistema buvo nepakankama.
Kodėl svarbus jungiklių išdėstymas pilotų kabinoje?
Dokumente nurodoma, kad orlaivio vadas autopiloto atsijungimą susiejo su bandymu įjungti apsaugą nuo apledėjimo. Tačiau savirašių duomenys rodė, jog šios apsaugos jungikliai buvo išjungti. Jie ir B hidraulinės sistemos siurblių jungikliai yra tame pačiame viršutiniame pilotų kabinos valdymo skydelyje.
Ar jungikliai iš tiesų buvo supainioti, galutinai nenustatyta. Pasak docento, orlaivio saugai gali būti svarbios jungiklių formos, išdėstymas, apsauga nuo atsitiktinio perjungimo bei galimybė laiku atpažinti klaidą.
Ar po katastrofos bus keičiami aviacijos reikalavimai?
L. Šišovo teigimu, po tokių nelaimių ne visuomet keičiamos tarptautinės taisyklės. Kartais pakanka patikslinti orlaivio naudojimo procedūras, papildyti pilotų rengimą ar techninės priežiūros taisykles. Jei nustatoma saugai reikšminga konstrukcinė problema, gali būti priimamos tinkamumo skraidyti direktyvos.
Kol nėra galutinės nepriklausomo saugos tyrimo ataskaitos, negalima prognozuoti konkrečių naujų reikalavimų ar galutinai įvardyti katastrofos priežasčių. „Aviacijos saugos požiūriu kur kas vertingiau suprasti, kokios aplinkybės leido susidaryti pavojingai situacijai ir ką galima pakeisti“, – pabrėžia VILNIUS TECH docentas.
Iliustracija: Simas Bernotas / VILNIUS TECH. Nuotraukoje – docentas Laurynas Šišovas.
Šaltiniai: VILNIUS TECH pranešimas spaudai (ELTA).
