Auto
Lietuviams vis patrauklesni elektromobiliai: per artimiausius 10 metų juos įsigyti planuoja pusė didmiesčių gyventojų
2030-aisiais Lietuvos gatvėmis važinės per 260 tūkstančių elektromobilių. Tokias prognozes pateikia Energetikos ministerija. Nors šiuo metu dauguma Lietuvos didmiesčių gyventojų pirmenybę teikia susisiekimui įprastu automobiliu, plintant tvarumo tendencijoms, pamažu vis patrauklesne transporto priemone tampa elektra varomos transporto priemonės. Tokias artimiausių dešimties metų laikotarpyje planuoja įsigyti pusė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų. Dešimtadalis tai planuoja padaryti jau per ateinančius trejus metus. Tą atskleidė tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikta šalies didmiesčių gyventojų apklausa. Įsigyti būstą dažniau planuoja didmiesčių gyventojai iki 35-erių metų su aukštuoju išsilavinimu
Reklama
Apklausos duomenys rodo, kad elektromobilį per artimiausius 3 metus dažniau planuoja įsigyti gyvenantys individualiuose namuose (17 proc.) ar greitu metu ketinantys įsigyti nuosavą būstą (18 proc.). Šiuo metu elektromobilius jau turi 8 proc. apklaustų didmiesčių gyventojų.
„Gyventojų prielankumą vienam ar kitam susisiekimo būdui neretai nulemia jų gyvenamoji vieta. Jei iš būsto, kuriame gyvenama, viskas yra ranka pasiekiama, jo gyventojai, tikėtina, dažniau rinksis vaikščioti pėsčiomis. Gyvenant toliau nuo miesto centro daugeliu atvejų naudojamasi automobiliu ar viešuoju transportu. Taigi, tvarią transporto priemonę lemia jai pritaikyta infrastruktūra. Projektuodami naujus gyvenamuosius kvartalus visuomet stengiamės numatyti elektromobilių įkrovimo stoteles ar bent suteikti galimybę gyventojams automobilių stovėjimo vietose įsirengti nuosavą krovimo prieigą“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.
Viešojo elektromobilių įkrovimo tinklo infrastruktūros vystymu besirūpinančios „Ignitis grupės“ platformos „IgnitisON“ žiniomis, pastaruoju metu yra itin išaugęs užklausų dėl stotelių įrengimo skaičius. Būsto pirkėjai Lietuvoje ieško ne tik gyvenimo mieste patogumų, bet ir bendruomeniškumo
„Gauname įvairių užklausų tiek iš pavienių gyventojų, tiek iš nekilnojamo turto vystytojų dėl stotelių įrengimo, kas rodo, jog paklausa išties didelė. Ir tai natūralu, nes augant elektromobilių skaičiui Lietuvoje, auga poreikis įsirengti elektromobilio įkrovimo stotelę patiems, ar, vystytojų atveju, atliepti naujakurių poreikius“, – sako „Ignitis ON“ produktų vystymo vadovas Jonas Kireilis.
Pasak jo, norint įsirengti elektromobilių įkrovimo stotelę, reikia, pirmiausiai, nuspręsti, kurioje vietoje norėsite ją įsirengti. Po to turėsite patikrinti, ar objekto elektros įvadas turi pakankamai galios (tą galite sužinoti, kreipęsi į ESO), jei reikia ją padidinti. Taip pat gyventojai gali nuspręsti, kokio įkrovimo sprendimo pageidauja – viešo ar privataus. Konversija kuria tvaresnius miestus
„YIT Lietuva“ vadovas K. Vanagas sako pastebintis, kad jau ne tik kvartalo lokacija ir kiti privalumai turi įtakos būsto pasirinkimui. Pastaruoju metu jaučiamas didesnis būsto pirkėjų domėjimasis projektuose esamais ar planuojamais įrengti sprendimais elektromobiliams. Vystytojų atstovo įsitikinimu, elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas būsto projektuose iš dalies prisideda prie elektromobilių skaičiaus Lietuvos gatvėse didėjimo ir gali paskatinti daugiau gyventojų rinktis šią tvaresnę transporto priemonę bei taip prisidėti prie žaliosios transporto transformacijos. Iš Skandinavijos ateinančios tvarumo tendencijos neaplenkia Lietuvos būsto rinkos
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, šių metų rugsėjo 1 d. Lietuvoje iš viso buvo registruota 16750 grynųjų ir iš išorės įkraunamų hibridinių automobilių. Tai yra 46 proc. daugiau nei pirmąją šių metų dieną ir šešis su puse karto daugiau nei 2020 metų pradžioje. Daugiausiai elektromobilių registruota Vilniaus (7222) ir Kauno (2174) miestų bei Vilniaus rajono savivaldybėse (951).
Lietuvos didmiesčių gyventojų apklausą „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas atliko šių metų liepą. Iš viso apklausoje dalyvavo daugiau nei tūkstantis 25-65 metų amžiaus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų.
