Finansai
Gavote didelę pinigų sumą? Ekspertas pataria, nuo ko pradėti
Paveldėjimas, premija, dovana ar pajamos pardavus turtą suteikia daugiau finansinės laisvės, tačiau neturint plano pinigai gali greitai išsisklaidyti.
Paveldėjimas, premija, dovana ar pajamos pardavus turtą suteikia daugiau finansinės laisvės, tačiau neturint plano pinigai gali greitai išsisklaidyti.
Paskelbta
2 val prieš-
By
Raminta V.
Paveldėjimas, premija, dovana ar pajamos pardavus turtą suteikia daugiau finansinės laisvės, tačiau savaime jos neužtikrina. Neturint aiškaus plano, pinigai gali greitai išsisklaidyti kasdienėms išlaidoms, o skubotas noras juos įdarbinti – nuvesti prie rizikingų investicijų ar net sukčių. Ką svarbu įvertinti prieš priimant sprendimą, pasakoja „Luminor“ banko portfelių valdytojas Gediminas Dirkstys.
„Didelė suma nebūtinai turi būti skirta vienam tikslui. Dalį jos galima palikti finansiniam saugumui, kitą – artimiausiems planams, o ilgalaikėms investicijoms skirti tik tuos pinigus, kurių neprireiks ilgesnį laiką. Toks paskirstymas padeda išlaikyti lankstumą ir išvengti situacijos, kai netikėtai prireikus pinigų investicijas tenka parduoti nepalankiu metu“, – sako G. Dirkstys.
Prieš investuojant reikėtų pasirūpinti finansiniu rezervu, kuris padengtų bent 3–6 mėnesių būtinąsias išlaidas. Šie pinigai turėtų būti lengvai prieinami, nes jų paskirtis – suteikti saugumo netikėtai sumažėjus pajamoms ar atsiradus neplanuotų išlaidų. Juos galima laikyti taupomojoje ar kitoje lengvai pasiekiamoje sąskaitoje.
„Prieš ieškant investicinės grąžos verta įvertinti ir turimas brangias skolas. Pavyzdžiui, kredito kortelių metinės palūkanos gali siekti apie 15–20 proc., todėl tokio įsipareigojimo grąžinimas kai kuriais atvejais bus naudingesnis pirmasis žingsnis nei investavimas“, – sako „Luminor“ banko portfelių valdytojas.
Atskirai reikėtų atidėti pinigų artimiausiems planams, pavyzdžiui, būsto remontui ar automobiliui. Jei lėšų prireiks po metų ar dvejų, jų nereikėtų investuoti į stipriai svyruojančias priemones. Vienas iš galimų pasirinkimų – terminuotasis indėlis, kurio terminas sutampa su planuojama pinigų panaudojimo data.
Ilgalaikėms investicijoms galima skirti tą sumos dalį, kurios laikinas vertės sumažėjimas nesukeltų finansinių sunkumų. Prieš priimant sprendimą svarbu apsibrėžti investavimo tikslą, laikotarpį ir priimtiną rizikos lygį.
„Vieno universalaus atsakymo, ar visą sumą investuoti iš karto, ar tai daryti palaipsniui, nėra. Tačiau jei investavimo patirties neturite arba nerimaujate dėl rinkos svyravimų, gali būti lengviau pradėti nuo mažesnės sumos, o likusias lėšas investuoti dalimis, pavyzdžiui, kas mėnesį per pusę metų ar metus. Taip geriau suprasite savo reakciją į vertės pokyčius ir sumažinsite emocinių sprendimų riziką“, – teigia ekspertas.
Naujokams rekomenduojama rinktis paprastas, aiškias ir plačiai diversifikuotas priemones, kurių veikimą, riziką bei mokesčius jie supranta. Diversifikacija nepašalina nuostolių tikimybės, tačiau sumažina priklausomybę nuo vienos įmonės, šalies ar turto klasės rezultatų.
Viena dažniausių klaidų – investuoti į nesuprantamą priemonę arba pernelyg didelę sumą sutelkti vienoje vietoje. Žmonės taip pat neretai susigundo tuo, kas neseniai demonstravo įspūdingą grąžą, nors praeities rezultatai sėkmės ateityje negarantuoja.
„Nereikėtų aklai pasikliauti trumpalaikėmis rinkos naujienomis, pažįstamų rekomendacijomis ar baime praleisti tariamai išskirtinę progą. Svarbu iš anksto numatyti, kaip elgsitės rinkoms svyruojant, ir nekeisti pasirinktos krypties vien dėl emocijų“, – pažymi G. Dirkstys.
Nors ilgai sąskaitoje laikomų pinigų perkamąją galią mažina infliacija, dėl to nereikėtų visų santaupų nukreipti į vieną tariamai saugią investiciją. Nėra turto klasės, kuri nuo infliacijos patikimai apsaugotų visais laikotarpiais, todėl portfelis turėtų atitikti asmeninius tikslus, investavimo trukmę ir priimtiną riziką.
Netikėtai gavus didesnę sumą galima tapti investicinių sukčių taikiniu. Jie naudojasi žmonių noru greitai įdarbinti pinigus, žada išskirtinę ar net garantuotą grąžą ir ragina apsispręsti nedelsiant.
Įtarimų turėtų kelti neaiškus paslaugų teikėjas, pasiūlymas, gautas per socialinius tinklus ar netikėto skambučio metu, taip pat prašymas įdiegti nuotolinės prieigos programą arba atskleisti prisijungimo prie interneto banko duomenis.
„Sukčiai stengiasi sudaryti įspūdį, kad pasiūlymui patikrinti nėra laiko. Tačiau teisėta investavimo galimybė nepradings vien todėl, kad informaciją patikrinsite oficialiuose šaltiniuose ar pasitarsite su specialistu. Jei esate spaudžiami veikti čia ir dabar, pokalbį geriausia nutraukti“, – pabrėžia G. Dirkstys.
Lietuvos bankas patvirtino „Civinity“ prospektą dar iki 26,65 mln. eurų obligacijų
Nuo apskaitos iki NT: kaip „Luminor“ banko finansavimas padėjo sukurti naują pajamų šaltinį
Jaunuoliai apie finansus mokosi „TikTok“: kada patarimai tampa rizikingi?
Ilgesnis būsto paskolos terminas: kada jis naudingas, o kada gali tapti našta?
Geros pajamos dar negarantuoja būsto paskolos: ką bankas vertina priimdamas sprendimą?
Vasarą užregistruota daugiausia žalų per trejus metus: ekspertai primena, kaip apsaugoti turtą rudenį
Pirmoji alga – pirmasis finansinis egzaminas: kaip išvengti impulsyvių išlaidų?
„Luminor“ ekonomikos apžvalga: ar kylanti infliacijos įtampa neišmuš besitęsiančio ekonominio vakarėlio saugiklių?
Lietuvoje moterys investuoja rečiau nei vyrai: kas jas stabdo ir kaip tai pakeisti





Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Finansų ministerija prognozuoja, kad 2026 m. valstybės biudžete gali trūkti apie 300 mln. eurų planuotų pelno mokesčio pajamų.
Šveicarija–Žeimiai ir Žeimiai–Šėta „Rail Baltica“ ruožuose nustatyta defektų. LTG reikalauja juos pašalinti, o „Fegda“ dalį problemų sieja su projektu.
VERT prognozuoja, kad 2026–2027 m. šildymo sezoną šiluma gali brangti 13–25 proc. Labiausiai kainos gali augti dujas naudojančiose savivaldybėse.
2027 m. spalio 1–3 d. TOSFED „İstanbul Park“ trasoje vyks „Formulės 1“ Turkijos „Grand Prix“ lenktynės.
Paveldėjimas, premija, dovana ar pajamos pardavus turtą suteikia daugiau finansinės laisvės, tačiau neturint plano pinigai gali greitai išsisklaidyti.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...