5 būdai, padedantys mažinti klimato kaitą: pasitikrinkite, ar jūsų apsipirkimo įpročiai draugiški aplinkai

Norint prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, nebūtina imtis drastiškų priemonių – planetai bei žmonėms palankesni veiksmai gali prasidėti net ir maisto prekių parduotuvėje. Sąmoningas vartojimas ir atsakingi apsipirkimo įpročiai neabejotinai prisideda prie reikšmingo pokyčio žengiant tvarumo keliu. Ekspertė dalijasi, kaip penkiais itin paprastais būdais pakeisti savo apsipirkimo įpročius ir taip sumažinti klimato kaitos procesą.

Reklama

„Prisidėti prie teigiamų pokyčių galime kiekvienas. Statistika rodo, kad net 60 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos sudaro maisto produktų, namų apyvokos prekių gamyba. Tai reiškia, kad kiekvieno mūsų kasdienė veikla ir produktai, kuriuos įsigyjame, gali daryti mažesnę ar didesnę įtaką klimato kaitai. Todėl net ir minimaliai keisdami savo apsipirkimo įpročius, rinkdamiesi aplinkai draugiškesnius produktus, kiekvienas galime prisidėti prie klimato kaitos mažinimo“, – sako „Lidl Lietuva“ tvarumo ekspertė Karolina Labulytė.

Ekspertė pateikia 5 paprastus būdus, kaip galima prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Ekologiški produktai

1. Rinktis daugiau augalinės kilmės produktų

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad augalinė mityba yra net 75 proc. palankesnė planetai nei paremta gyvūninės kilmės produktais.

„Kad būtų pagamintas 1 kg vartojimui paruoštos jautienos, reikia net 15,5 tūkst. litrų vandens, o štai 1 kg baltymų ir geležies šaltiniui – lęšiams – užtenka 5,8 tūkst. litrų, skaičiuojant vandenį, kuris reikalingas produkto žaliavų užauginimui. Todėl nuolat siūlome į savo krepšelį įtraukti daugiau augalinės kilmės produktų ir taip prisidėti prie tvaresnės veiklos“, – aiškina K. Labulytė.

Ji priduria, kad „Lidl“ asortimente galima rasti tarptautinį pripažinimą pelniusios „Vemondo“ veganiškų produktų linijos gaminių. Gausu ir greitam vartojimui paruoštų augalinių produktų, pavyzdžiui, veganiškų kibinų, riešutų ir sėklų, džiovintų vaisių bei jų mišinių. Taip pat siūlomas ir platus iš anksto paruoštų gaminių pasirinkimas – augaliniai paplotėliai mėsainiams, humusas, trijų rūšių trikampiai vegetariški sumuštiniai ar virtinukai.

2. Pirkti tokį kiekį, kad vėliau netektų išmesti

Vienas Lietuvos gyventojas per metus išmeta net 141 kg maisto, kuris pakliūva į sąvartynus – juose pūva ir į aplinką išskiria ŠESD emisijas. Dėl šios priežasties, verta atidžiai planuoti savo pirkinius, tai padės sutaupyti, o maistas taip pat nebus išmetamas. 4 „technologiniai“ naujametiniai pažadai, kurių turėtumėte laikytis

„Išmetamas maistas lemia ne tik didėjančias ŠESD emisijas, bet ir gamtos bei žmogiškųjų išteklių švaistymą. Kiekviename produkto gamybos proceso etape yra naudojami vandens, elektros energijos bei kiti gamtiniai ištekliai, todėl išmestas nesuvartotas maistas reiškia, kad visi šie resursai buvo panaudoti veltui. Siekiant sumažinti maisto švaistymą, pirkėjams siūlome įsigyti ir „Geradarių maišelius“, kuriuose galima rasti netobulos išvaizdos, tačiau vartojimui puikiai tinkamų vaisių bei daržovių“ – teigia „Lidl Lietuva“ tvarumo ekspertė.

3. Atkreipti dėmesį į produktų kokybę

Ieškant prekių parduotuvėje, itin svarbu rinktis kokybiškus produktus. „Lidl Lietuva“ tvarumo specialistės teigimu, aukštesnės kokybės maisto produktai palankesni mūsų sveikatai.

„Lidl“ asortimente pirkėjams siūlome išskirtinai kokybiškus gaminius. Pavyzdžiui, beveik prieš dvejus metus mėsos produktuose atsisakėme mechaniškai atskirtos mėsos, tai reiškia, kad „Lidl“ lentynose esančiuose privačių prekės ženklų mėsos gaminių sudedamosiose dalyse nėra gyvūnų kaulų, kremzlių, riebalų bei odos“, – pasakoja K. Labulytė.

Ji priduria, kad svarbu įsigyti ir kokybiškus rūbus, avalynę ar namų apyvokos prekes. Jie tarnaus ilgiau, todėl reikės pirkti rečiau, mažinant tiek išmetamo plastiko kiekį, tiek gamtinių išteklių švaistymą bei vartotojiškumą. Augantis aplinkai draugiško gyvenimo būdo populiarumas

4. Atsisakyti vienkartinių plastikinių maišelių

Vidutiniškai Europos Sąjungos gyventojas per metus sunaudoja daugiau nei 330 plastikinių maišelių, kurie ne tik irdami į gamtą išskiria mikroplastiką bei taip teršią aplinką, bet ir patekę į jūras ar vandenynus kenkia žmonėms ir ten gyvenantiems gyvūnams.

„Plastikinis maišelis ar jo dalys, patekusios į vandenį pradeda irti ir išskiria nuodingas chemines medžiagas. Taip mikroplastikas patenka į dirvožemį bei geriamą vandenį, kurį tiek tiesiogiai, tiek per maisto grandinę vartoja ne tik gyvūnai, bet ir žmonės. Dėl šios priežasties svarbu į parduotuvę atkeliauti ne tik su atidžiai suplanuotu sąrašu, bet ir daugkartiniais maišeliais“, – pasakoja K. Labulytė.

Nuo praėjusių metų liepos 1 d. visuose Lietuvos prekybos tinkluose vienkartiniai plastikiniai maišeliai buvo apmokestinti. Pasak K. Labulytės, per ši laikotarpį galima pastebėti teigiamą klientų įpročių pokytį. Tvaru, kokybiška, ilgaamžiška

5. Rinktis tvaresnius, sertifikuotus produktus

Pirkėjams vis dažniau renkantis aplinkai draugiškesnius produktus, auga ir tvaresnių prekių pasiūla. K. Labulytė pataria į savo pirkinių krepšelį įtraukti tokius produktus, kurie yra pažymėti tvarumą liudijančiais sertifikatais.

„Produkto pakuotė – ne tik apsauginis gaminio sluoksnis ar akį traukiančio dizaino sprendimas, bet ir svarbios informacijos pirkėjui šaltinis. Norint įsigyti tvaresnius produktus, atkreipkite dėmesį į specialius ženklinimus, esančius ant įpakavimo. Pavyzdžiui, dalis „Lidl“ asortimente esančių produktų pažymėti „Fairtrade“, „Rainforest Alliance“ bei „EU Organic“ sertifikatais. Jais pažymėti produktai ar jiems reikalingos žaliavos buvo užaugintos atsižvelgiant į tvarumo principus – tausojant gamtos ir žmogiškuosius išteklius bei užtikrinant sąžiningą prekybą“, – tvirtina K. Labulytė.

Jos teigimu, „Lidl“ galima rasti ir žuvų bei kitų jūros gėrybių produktų, kurie yra pažymėti MCS, ACS sertifikatais, kurie užtikrina, kad žuvys, moliuskai ar vėžiagyviai auginami ar sužvejojami tvaresniu ir atsakingesniu būdu. Taip pat GOTS, „Ecovero“, „Tencel“ sertifikatus pelniusias tekstilės prekes, kurioms pagaminti buvo naudojamos ekologiškai užaugintos žaliavos.

Triskart daugiau įmonių vadovų šiemet tikisi ekonomikos augimo