Paskelbta
4 savaitės prieš-
By
LukasNepaisant sugriežtintų reikalavimų elektrinių paspirtukų vairuotojams, dėvėti apsaugines priemones šiems eismo dalyviams privaloma tik kai kuriais atvejais ir tik nepilnamečiams. Tuo tarpu šalies gyventojų nuomonė aiški: paspirtukininkai yra nedrausmingiausi eismo dalyviai, todėl šalmų dėvėjimas jiems turėtų būti privalomas.
Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ šią vasarą atliktos apklausos duomenimis, 78 proc. gyventojų pritaria siūlymui įvesti prievolę visiems paspirtukų vairuotojams dėvėti šalmus: 49 proc. šiai nuostatai pritaria vienareikšmiškai, dar 29 proc. – labiau pritaria nei nepritaria.
„Nuo šių metų pradžios pagal papildytas kelių eismo taisykles (KET) šalmą būtina dėvėti visiems eisme dalyvaujantiems jaunesniems nei 18 metų el. paspirtukų vairuotojams, o vyresniems jis privalomas tik riedant važiuojamąja kelio dalimi. Tačiau neslūgstant pranešimams apie el. paspirtukų vairuotojų sukeltus įvykius bei šių eismo dalyvių traumas, matome labai aiškią visuomenės poziciją šiuo klausimu – šalmai yra būtina priemonė pirmiausia paties paspirtukininko saugumui užtikrinti“, – sako Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktorius Genius Lukošius.
Apklausos duomenimis, manančių, kad šalmas paspirtukininkams yra nebūtinas, yra vos 12 proc. Dar 10 proc. apklaustųjų nuomonės šiuo klausimu neturi. Tos pačios apklausos metu net 73 proc. žmonių išreiškė nuomonę, kad iš visų eismo dalyvių būtent el. paspirtukų vairuotojai dažniausiai pažeidinėja KET.
LTSA vadovas G. Lukošius pastebi, kad visuomenėje supratimas apie saugų elgesį eisme ir paspirtukininkų apsaugos priemonių svarbą yra tikrai didelis, deja, kai kuriais atvejais jis kur kas mažesnis tarp pačių paspirtukininkų.
„Nors didžioji visuomenės dalis pasisako už privalomą šalmų dėvėjimą mikrojudumo priemonių vairuotojams, nemažai jų nedėvi nei šalmo, nei apsauginės liemenės. Vadinasi, reikia didinti el. paspirtukų vairuotojų sąmoningumą. Tai buvo viena iš keleto priežasčių, dėl kurių ėmėmės iniciatyvos „Riedėk šalmingai“ – su tikslu pasiekti būtent paspirtukų vairuotojus, atkreipiant jų dėmesį į nuo šių metų pradžios pasikeitusias KET, skatinant vairuoti kultūringai, dėvėti šalmus bei kitas apsaugos priemones“, – pasakoja G. Lukošius.
Kodėl žmonės nesisaugo?
Pernai apklausus pačius el. paspirtukų vairuotojus, paaiškėjo, kad net du trečdaliai jų nedėvi nei šalmų, nei apsauginių liemenių. Psichologė Sonata Vizgaudienė svarsto, kad viena svarbesnių tokio jų elgesio priežasčių gali būti tai, kad apsaugos priemonių dėvėjimas yra neatsiejamas nuo savisaugos instinkto, kuris kiekvienam žmogui gali būti skirtingas.
„Paauglystėje, kol smegenys dar nesubrendusios, jauni žmonės visiškai kitaip vertina pavojus bei riziką. Ekstremaliose situacijose mažesnis jų baimės jausmas, taip pat paaugliams neretai būdingas nenugalimumo pojūtis, kai apie nelaimę tiesiog negalvojama ar manoma, kad nelaimės gali nutikti tik kitiems. Neatsargių žmonių yra ir tarp suaugusiųjų – tai vadinamieji „adrenalino fanatikai“. Jų baimės jausmas bei atsargumo pojūtis taip pat mažesni nei vidurkis, tad ir apsaugos priemonėms jie greičiausiai skiria mažiau dėmesio nei derėtų“, – svarsto psichologė.
Apklausa parodė, jog prievolei dėvėti šalmus labiau pritaria aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai: jei tarp nebaigto vidurinio išsilavinimo respondentų pritariančiųjų tėra 71 proc., tai tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą tokių yra jau 82 proc.
Šiai prievolei taip pat itin linkę pritarti aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai (89 proc.) bei didmiesčių gyventojai (80 proc.). Liberalesnio požiūrio šiuo klausimu laikosi kaimo vietovių gyventojai – iš jų reikalavimui paspirtukininkams dėvėti šalmus pritartų 72 proc. apklaustųjų.
Stebuklingo vaisto šiai „ligai“ nėra
Specialistai svarsto, kad spręsti nenorą dėvėti šalmus ir kitas apsaugos priemones galėtų padėti edukacinės kampanijos, realūs po avarijų į ligonines patenkančių paspirtukininkų pavyzdžiai ar netgi didesnės baudos. Atsakingumo ir savisaugos jausmą taip pat reiktų skiepyti nuo pat vaikystės – ši užduotis jau tektų tėvams bei mokytojams.
Tiesa, S. Vizgaudienė atkreipia dėmesį, kad, nors žmones veikia kitų patirtos nelaimės, šis poveikis yra trumpalaikis ir po kurio laiko užmirštamas.
„Labiausiai mus veikia ir keistis verčia ne kitų žmonių, o asmeninė patirtis. Patyrę skausmą patys, mes reaguojame visiškai kitaip – šiais atvejais esame evoliuciškai mokomi vengti potencialios žalos ir išgyventi. Kalbant apie vaikus – tikrai padėtų prevencinė edukacija, kuriai jaunesnio amžiaus vaikai yra kur kas imlesni“, – sako psichologė.
LTSA vadovas G. Lukošius savo ruožtu priduria, kad situaciją keičia ir tokios viešinimo bei edukacinės iniciatyvos, kaip „Riedėk šalmingai“.
„Didesnis informacijos kiekis ir intensyvesnis kalbėjimas apie problemą natūraliai pasiekia didesnį skaičių žmonių ir efektyviau atkreipia dėmesį būtent to asmens, kuris į savisaugą žiūri atsainiau nei derėtų. Neabejoju, kad kiekviena panaši iniciatyva kaip LTSA kampanija gerins bendrą situaciją ir pamažu el. paspirtukų bei kitų mikrojudumo priemonių vairuotojų, kelyje važiuojančių be šalmų, skaičius nuosekliai mažės“, – neabejoja G. Lukošius.
„Spinter tyrimų“ apklausa apie dažniausiai KET pažeidinėjančius eismo dalyvius ir prievolę dėvėti šalmą vairuojant el. paspirtuką buvo atliekama liepos 19–29 d., joje dalyvavo 1007 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Apklausa: bandymus sukčiauti internete asmeniškai arba artimoje aplinkoje patiria pusė respondentų
Kas ketvirtas internete lošia nelegaliai: kiek nuo to pralaimi valstybė, verslas ir patys žaidėjai?
Psichologė pataria, kaip neprašauti pro šalį švenčių proga dovanojant dovanų korteles
Tyrimas: ruošdamiesi Kalėdoms lietuviai sieks sutaupyti ieškodami nuolaidų ir mažesnių kainų
Specialistai pataria, kada ir kaip vaiką pradėti mokyti finansinio raštingumo
Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau
Gyventojai norėtų pirkti pastatytą būstą, bet dauguma perka iš brėžinių
Beveik pusė šalies gyventojų galvoja apie elektros sutarčių persirašymą, parodė apklausa
Apklausa: kas dešimtas šalies gyventojas skolinasi, kad apmokėtų komunalinių paslaugų sąskaitas
Tech-Park Kaunas vykusiame hakatone „Hack the Future: 24h Brain Activity for Public Sector Solutions” Lietuvos, Suomijos, Latvijos ir Lenkijos technologijų...
Verslo bankas „OP Corporate Bank” Baltijos šalyse per tris šių metų ketvirčius uždirbo 31 mln. Eur pelno iki mokesčių, tai...
Sporto komandos ir technologijų bendrovės – du, iš pirmo žvilgsnio, skirtingi pasauliai, tačiau juos vienija vienas tikslas: kurti įtraukiančias patirtis...
Visame pasaulyje milžiniškos sėkmės sulaukęs verslo šou „Shark tank” (liet. „Rykliai”) keliasi į Lietuvą. Tai – iš tiesų gyvenimus keičiantis...
Kaip įprastai rezervuojate nakvynės vietą savo kelionių metu? Jei dažniausiai naudojatės internetinėmis apgyvendinimo platformomis, nuo šiol verta atkreipti dėmesį į...
Drąsi, charizmatiška ir aktyvi – taip galėtume apibūdinti soc. tinkluose daugumai gerai žinomą mokytoją Veroniką. Pradėjusi savo darbo kasdienybe, ugdymo...
Apie kriptovaliutų mokėjimus tikrai esate girdėję, o tai šiandien ypač aktyviai naudojama ir verslo sektoriuje. Įmonės „CoinGate” bendraįkūrėjas Dmitrijus Borisenka...
Visą gyvenimą meilę maistui ir įvairių skanumynų gaminimui jautusi Sandra Riepšienė, prieš 13 metų nusprendė pabandyti įgyvendinti svajonę ir kartu...
Įvairūs dirbtinio intelekto įrankiai šiandien vis aktyviau naudojami įvairių organizacijų ir specialistų, siekiant pagreitinti, efektyvinti įvairius darbo procesus. Visgi, netrūksta ...
Globaliame verslo pasaulyje, vienas iš svarbiausių uždavinių yra suvaldyti saugumą ir galimas kibernetinių atakų rizikas, kurios gali padaryti neišmatuojamos žalos...