Ar jaučiate nuovargį? 80 % pasaulio darbuotojų gresia skaitmeninis perdegimas

Valandą prieš darbą, per pietus, po darbo, savaitgaliais – ar darbuotojas, kuris yra nuolat pasiekiamas, iš tiesų laikomas geru darbuotoju? Toks prieinamumas dažnai prisideda prie perdegimo. Psichologas Paulius Rakštikas sako, kad nuovargį, patiriamą darbe, dar labiau gilina priklausomybė nuo ekranų. Edgaras Simonaitis, „Tele2“ verslo skyriaus vadovas, pataria, kaip kurti sveiką santykį su technologijomis dirbant.

Reklama

Skaitmeninis nuovargis – perdegimo kaltininkas

Daugiau nei 12 tūkst. žmonių iš viso pasaulio, įskaitant 9,5 tūkst. darbuotojų, 84 investuotojus, 845 aukščiausio lygio vadovus ir 1,9 tūkst. žmogiškųjų išteklių vadovų, dalyvavo „Mercer“ 2024 m. pasauliniame darbuotojų gerovės tyrime. Jis atskleidė, kad daugiau nei 80 % darbuotojų šiais metais susiduria su perdegimo rizika, kurią lemia tokie veiksniai kaip per didelis nuovargis – net 40 %. Kelionių idėjos, kurios išgelbės nuo pošventinio slogumo ir žiemos perdegimo

Anot psichologo P. Rakštiko, skaitmeninis nuovargis yra viena iš bendro perdegimo apraiškų. Daugelis žmonių pastebi, kad vos sumažinus laiką prie ekranų, savijauta pagerėja. Tai rodo, kaip stipriai technologijos veikia mūsų psichinę būseną – per nuolatinį informacijos srautą ir jį lydintį nuovargį.

Kai žmogus darbo metu dar ir tikrina naujienas ar socialinius tinklus, jo dėmesys persijungia nuo pagrindinės veiklos prie pašalinių užduočių. Tyrimai rodo, kad tam smegenims reikia papildomo laiko ir energijos, todėl darbo efektyvumas krenta.

„Ekranai yra informacija ir šviesa. Tai du pagrindiniai srautai, kurie su savimi neša į smegenis didelę apkrovą ir kai žmogus intensyviai dirba su ekranais nepertraukiamu režimu, smegenys pavargsta. Susidaro nuolatinio informacijos srauto sukurta įtampa paveikia žmogaus kognityvinius gebėjimus, tuomet silpsta atmintis, dėmesys, darosi sunkiau susikaupti, ypač atliekant sudėtingas užduotis“, – sako psichologas. Trūksta vitamino D, nors jį vartojate?

Pasak jo, poilsis dirbantiems žmonėms turėtų būti visiškai kitoks nei darbas. Jei didžiąją dienos dalį praleidžiate prie ekranų, grįžus namo verta pasirinkti veiklas, kurios atstato tiek kūną, tiek protą. Pavyzdžiui, galite gaminti maistą ar sportuoti. Toks poilsis mažina akių įtampą ir padeda atsipalaiduoti, leidžia atsigauti nuo nuolatinio technologijų poveikio.

„Darbo eigoje galima įtraukti pozityvius mini ritualus, kurie skatina siekti sveikesnių įpročių, o ne tik save riboti. Pavyzdžiui, pietų metas gali tapti šventu laiku be ekranų. Galite sau nustatyti darbe pertraukėles, kai su kolega pabendraujate netikrindami išmaniųjų. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jūsų rutinoje tai nieko naujo neatneš, bet realybėje toks poilsio laikas daro stebuklus“, – teigia P. Rakštikas. Balansavimas tarp perdegimo ir stagnacijos

Atkreipia vadovų dėmesį

Darbuotojų gerovė ir produktyvumas geriausiai užtikrinami, kai kuriama kultūra, kuri neperžengia laiko ribų ir suteikia erdvės atsitraukimui. Vadovų vaidmuo čia yra kritiškai svarbus – sąmoningas pavyzdys ir sveikos darbo praktikos skatinimas padeda komandai išlikti motyvuotai ir sukuria palankesnę aplinką kūrybiškumui augti bei energijai atsistatyti.

„Norėdami būti pačiais geriausiais darbuotojais ir patikimais kolegomis, žmonės tampa pasiekiami bet kada ir visur. Ką gali padaryti vadovai, tai nespausti kolegų dirbti visą laiką ir išlaikyti ribą tarp darbo valandų ir laisvalaikio. Kai siunčiate laiškus vakare, užstatykite, kad jie būtų išsiunčiami iš ryto. Pats vadovas rodo pavyzdį, ko tikimasi iš aplinkinių darbe, būkite geruoju pavyzdžiu“, – pataria Edgaras Simonaitis, „Tele2“ verslo skyriaus vadovas.

Vadovai turėtų skatinti atsakingą skaitmeninių priemonių naudojimą, kad jos taptų pagalbininkėmis, o ne trikdžiais. Pavyzdžiui, aiški susirašinėjimų per „Slack“ ar „Teams“ politika gali užtikrinti, kad darbuotojai nebūtų apkrauti nereikalingais pranešimais. Prasta nuotaika ir energijos stoka?

Pasak E. Simonaičio, papildomai darbuotojams rekomenduojama susikurti aiškias darbo ir poilsio ribas, pavyzdžiui, naudotiPomodoro metodą, kai 25 minutes intensyviai dirbate, o po to darote 5 minučių pertrauką. Per ją reikėtų atsitraukti nuo ekrano ir užsiimti kita veikla – nueiti atsigerti vandens, pasimankštinti ar tiesiog pažvelgti į tolumą.

„Situacijų, kai darbas veja darbą, pasitaiko visiems. Bet dažnai, kaip judate per užduotis, jūsų kūrybiškumą ir energiją lemia ne tik darbai, bet kaip juos organizuojate ir kaip gebate nuo darbų atsitraukti“, – sako „Tele2“ verslo skyriaus vadovas. Pajutę didesnį nuovargį, neskubėkite į vaistinę pirkti vitaminų