Sekite naujienas

Ekspertai

Elektroninių sukčių Kalėdos prasideda anksčiau: kaip nepasimauti ant jų kabliuko?

Paskelbta

-

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras informuoja, kad per trečiąjį metų ketvirtį, nuo liepos iki rugsėjo, elektroniniai sukčiai iš mūsų šalies gyventojų ir įmonių siekė išvilioti 5,1 mln. eurų – net penktadaliu daugiau nei per tą patį laiką pernai.

Tačiau, nepaisant suintensyvėjusių atakų, šalies finansų institucijų atsparumas sukčiavimui taip pat auga. Realūs nuostoliai, kuriuos sugebėjo padaryti sukčiai, minėtu laikotarpiu, palyginti su 2022-aisiais, sumažėjo 3 procentais, iki 2,3 mln. eurų. Vidutinė išviliojama suma šių metų trečiąjį ketvirtį siekė 871 eurą.

Reklama:

Vasarinės padangos - Pirkitpadangas.lt

Skaičiuojama, kad 2,65 mln. eurų, kuriuos sukčiams būtų pervedę gyventojai ir verslas, pavyko sėkmingai sustabdyti finansų įstaigose. Dar 154 tūkst. eurų pavyko sugrąžinti jau po to, kai pinigai buvo iškeliavę iš sąskaitų.

Saugo ne tik bankai

Aurelija Baranauskaitė, BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė, pažymi, kad stiprėjantis institucijų gebėjimas saugoti visuomenę nuo sukčių teikia viltį, jog ilgainiui skaitmeninių ilgapirščių keliamos grėsmės mažės. Tačiau šiandien, anot jos, atsipalaiduoti dar ne laikas.

„Žala, kurią Lietuvos gyventojai patiria dėl elektroninių sukčių atakų, rodo akivaizdų visuomenės pažeidžiamumą. Sėkmingų sukčių atakų skaičius – didesnis, nei gaisrų skaičius. Tai indikuoja, kad gyventojams reikalinga papildoma apsauga nuo netikėtų nuostolių“, – teigia specialistė.

BTA jau nuo praėjusių metų siūlo draudimo nuo elektroninių sukčių paslaugą. Anksčiau ji buvo taikoma gyventojams, pasirinkusiems kilnojamojo turto draudimo apsaugos lygius „Apsauga Plius“ ir „Apsauga Maximum“. Šiemet, įvertinus tokios apsaugos poreikį, draudimo apimtis išplėsta. Dabar apsauga taikoma visiems klientams, kurie draudžia kilnojamąjį turtą nenuomojamame, nuolat gyvenamame objekte.

Ši apsauga numato, kad gyventojai draudžiami nuo žalos, kuomet sukčiai išgrynina pinigus iš pavogtos mokėjimo kortelės ar apsiperka naudodamiesi pavogtais mokėjimo kortelės duomenimis. Taip pat draudimas galioja jei sukčiai pinigus išvilioja telefoninių skambučių metu ar pasinaudodami nuorodomis, kurios siunčiamos SMS žinutėmis ar elektroniniu paštu.

Ekspertas: sukčiavimas yra verslas

Giedrius Meškauskas, kibernetinio saugumo bendrovės „Terasky“ ekspertas, nurodo, kad pastaraisiais metais populiarėja trumposios žinutės bei skambučiai, kuriais sukčiai, prisidengdami apgaulingomis istorijomis apie siuntų strigimus ar kitomis gudrybėmis, taikosi į vartotojų pinigines.

„Per pandemijos laikotarpį išmokome gyventi neišeidami iš namų. Prekes užsisakinėjame internetu, siuntas gauna visi. Sukčiai eina šiai tendencijai iš paskos. Nenuostabu, kad didelė dalis sukčių žinučių yra susijusios su siuntomis“, – aiškina G. Meškauskas.

Keletą pastarųjų metų ant populiarumo bangos yra ir vadinamasis investicinis sukčiavimas, kuomet rusų kalba kalbantys „konsultantai“ siūlo greitą pasyvų praturtėjimo būdą – tereikia tik „investuoti“ arba persiųsti jiems savo pinigus.

„Prieš pusantrų metų Latvijoje buvo uždaryti du tokie sukčių skambučių centrai, pareigūnai sulaikė 80 juose dirbusių žmonių. Kartu vienas toks centras uždarytas ir Lietuvoje. Bet jų yra ir daugiau“, – žiniomis dalijasi G. Meškauskas.

Tokių skambučių centrų darbuotojai žino, kam skambina – telefono numerį, vardą, pavardę, elektroninio pašto adresą. Šie duomenys dažniausiai yra gaunami po duomenų nutekėjimo incidentų, kaip kad įvyko su „CityBee“. „Kai kurioje nors svetainėje nuteka duomenys, žinant kur ieškoti, netrukus juos galima gauti“, – sako ekspertas.

Jo teigimu, elektroniniai sukčiai nuolat evoliucionuoja, modifikuoja savo veikimo būdus, pritaiko juos šiandienos aktualiausiems įpročiams.

Taikosi į pardavėjus

Pakankamai nauja sukčiavimo forma – apsimestinis pirkimas internetu. Apsimetėlis pirkėjas paprastai kreipiasi į internetu prekiaujančius asmenis skelbimuose nurodytais kontaktais, domisi prekės kokybe, tariamai ja susižavi ir informuoja apie ketinimą pirkti.

„Vėliau tariamas pirkėjas bando įtikinti, kad pinigai jau sumokėti. Dažnai kaip „įrodymą“ sukčius atsiunčia nuorodą, kuri neva veda į siuntų pervežėjo svetainę. Paspaudus ant šios nuorodos prašoma suvesti dar ir mokėjimo kortelės duomenis ar prisijungimo prie savo paskyros siuntų tarnyboje rekvizitus“, – aiškina G. Meškauskas.

Žinoma, pardavėjas jokių kurjerių nesulaukia ir pinigų negauna. Už tai sukčius iš patiklaus pardavėjo išgauna mokėjimo kortelės duomenis. Jais pasinaudojus paprastai bandoma atsiskaityti už kokias nors prekes ar paslaugas.

Kalėdos sukčiams ateis anksčiau

Artėjant didžiosioms metų pabaigos šventėms prekyba tradiciškai suaktyvėja, žmonės nori dovanomis nudžiuginti savo artimuosius. Neabejojama, kad sukčiai taip pat sieks tuo pasinaudoti. G. Meškauskas abejoja, ar paprasti piliečiai gali staiga persiauklėti ir tapti atspariais sukčių viliotiniui.

„Sidabrinės kulkos nuo sukčių nėra. Jei žmogus nebuvo budrus iki šiol, jis nebus budrus ir per Kalėdas. Tačiau, be abejo, reikėtų bet kokią jus pasiekiančią informaciją vertinti labiau kritiškai“, – ragina pašnekovas.

Šiais laikais mobilus įrenginys turėtų būti apsaugotas, todėl saugumo specialistas ragina įsidiegti telefono apsaugos sprendimą. Rekomenduojama – mokamą, nes, anot jo, nemokamas sūris būna arba neskanus, arba pelėkautuose. Kitaip tariant, arba apsaugos kokybė nebus užtikrinta, arba informacija apie vartotoją bus kaina, kurią sumokate to sprendimo kūrėjui. Šiuolaikiniai mobiliųjų įrenginių apsaugos sprendimai, be kitų saugumo užtikrinimo funkcijų, gali tikrinti žinutes ir beveik be klaidų atpažįsta apgaulingas, taip pat taiko kitas apsaugos nuo sukčių priemones.

„Šventiniu laikotarpiu grėsmių visuomenei kiekis išauga. Keičiasi orai, trumpėja šviesus paros metas, o žmonės be savo kasdienių darbų stengiasi pasiruošti ir šventėms. Žmonės ima skubėti, būna mažiau susikaupę, todėl didėja rizika patirti ne tik finansinius nuostolius, bet ir pridaryti žalos turtui ar patirti traumą. Nuolat sąmoningai skatinti save būti dėmesingais yra geras įprotis bet kurią dieną, tačiau per šventes jis itin svarbus“, – reziumuoja A. Baranauskaitė.

Naujienos

Startuoliai1 d. prieš

IT egzaminas prasidėjo: startuoliai kviečia nemokamai atnaujinti technologijų žinias

Penktadienį, gegužės 17 dieną, startuoja visuotinis IT egzaminas – išskirtinis dėmesys šiemet skiriamas dirbtiniam intelektui ir kibernetiniam saugumui. IT egzaminą...

Verslas1 d. prieš

Lietuvos oro uostai ruošiasi naujo terminalo startui ir esamų erdvių pertvarkoms: skirtingiems keleivių poreikiams ieškomi maitinimo paslaugų teikėjai

Lietuvos oro uostai skelbia tarptautinį nuomos konkursą, jo tikslas – pritraukti profesionalų skirtingų formatų maitinimo paslaugų veiklą vykdantį operatorių, kuris...

Verslas2 d. prieš

Aurelijus Šveikauskas. Naujoji pramonės revoliucija. Kaip paspartinti inovacijų diegimą įmonėse

Skaitmeniniai bankai stumia iš rinkos institucinius bankus, sutelktinio finansavimo platformos rimtai konkuruoja su patyrusiais investuotojais ir skolintojais, o dirbtinis intelektas...

Nekilnojamas turtas2 d. prieš

Ieškote būsto Ispanijoje? NT specialistė įvardijo 12 priežasčių, kodėl verta rinktis Esteponos miestą

Lietuviams šluojant nekilnojamąjį turtą Ispanijoje, dažnai susiduriama su esminiu klausimu – kurį šios šalies regioną pasirinkti? Ispanijoje nekilnojamojo turto eksperte...

Verslas2 d. prieš

„Avia Solutions Group“ obligacijomis pasiskolino 300 mln. USD

„Avia Solutions Group“ aviacijos įmonių grupė išplatino 300 mln. USD vertės obligacijų emisiją. Įmonė skolinasi 5 metams už 9,75 %...

Verslo Vikingai

Technologijos2 mėnesiai prieš

Kriptovaliutų mokėjimų surinkimo paslaugos verslams: teisinių iššūkių rinkoje daug, bet požiūris vis pozityvesnis

Apie kriptovaliutų mokėjimus tikrai esate girdėję, o tai šiandien ypač aktyviai naudojama ir verslo sektoriuje. Įmonės „CoinGate” bendraįkūrėjas ​​Dmitrijus Borisenka...

Verslo vikingai2 mėnesiai prieš

Sėkmingą šakočių ir autentiškų gardėsių verslą įkūrusi Sandra atskleidžia: „Versle galima suklysti, galima padaryti daug klaidų, bet nepavyksta tik tiems, kurie nebando.”

Visą gyvenimą meilę maistui ir įvairių skanumynų gaminimui jautusi Sandra Riepšienė, prieš 13 metų nusprendė pabandyti įgyvendinti svajonę ir kartu...

Dirbtinis intelektas3 mėnesiai prieš

Generatyvinis dirbtinis intelektas: pagalba ar grėsmė visuomenei?

Įvairūs  dirbtinio intelekto įrankiai šiandien vis aktyviau naudojami įvairių organizacijų ir specialistų, siekiant pagreitinti, efektyvinti įvairius darbo procesus. Visgi, netrūksta ...

Verslo vikingai4 mėnesiai prieš

NordLayer paslauga: kas tai ir kuo naudinga šiandien kiekvienam verslui?

Globaliame verslo pasaulyje, vienas iš svarbiausių uždavinių yra suvaldyti saugumą ir galimas kibernetinių atakų rizikas, kurios gali padaryti neišmatuojamos žalos...

Verslo vikingai4 mėnesiai prieš

„Linkedist” agentūros įkūrėja Kotryna Kurt: apie verslo pradžią, iššūkius ir tai, kodėl kiekviena įmonė privalo būti linkedin platformoje

Dar gyvendama Danijoje, jauna marketingo specialistė Kotryna Kurt atrado tuo metu sparčiai populiarėjančią Linkedin platformą. Tuo metu tai padėjo jai...

Visos teisės saugomos.© 2015-2023 | Kopijuoti draudžiama |