Lietuviai nori namų arti darbo: jo vietai pasikeitus kas septintas ieškotų naujo būsto

Vieta mieste ir atstumas iki darbo Lietuvos gyventojams išlieka vienais svarbiausių aspektų renkantis būstą – rodo tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikto Tvarumo barometro tyrimo duomenys. Jie atskleidžia, kad 14 proc. gyventojų svarstytų keisti gyvenamąją vietą pasikeitus darbo lokacijai, o daugiau nei pusė (56 proc.) norėtų darbą patogiai pasiekti pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu. Kviečia pasitikrinti, ar nereikia atnaujinti EPD deklaracijos

Reklama

Artumas iki darbo taip pat yra tarp pagrindinių būsto mieste pasirinkimo kriterijų. Jį išskyrė 35 proc. apklausos respondentų. Be to, trečdalis gyventojų norėtų, kad pakeliui į darbo vietą būtų patogu pasiekti parduotuves ir prekybos centrus, o penktadalis – vaikų darželius ir mokyklas. „Citus“ atnaujino ambicingą verslo centro projektą Žvėryne, investicijos sieks 10,5 mln. Eur

„Rugsėjį į Lietuvos didmiesčių gatves sugrįžusios transporto spūstys turbūt labai aiškiai priminė arti namų esančio darbo privalumus. Natūralu, kad gyventojai nenori gaišti brangaus savo laiko kamščiuose ir rinkdamiesi būstą didelį dėmesį skiria patogiai jo lokacijai. Iš namų greitai ir lengvai norima pasiekti ne tik darbą, bet ir įvairias paslaugas, prekybos vietas, vaikų darželius ir mokyklas. Tai yra viena iš patogaus gyvenimo mieste sąlygų, kurią leidžia išpildyti vadinamoji 15 minučių miesto koncepcija, kai gyvenamųjų namų kvartalai planuojami taip, kad daugelis reikiamų vietų, paslaugų ir pramogų būtų pasiekiamos ranka. Būtent tokia koncepcija vadovaujamės vystydami savo būsto projektus“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas. Įtraukiantys miestai

Anot K. Vanago, patogus susisiekimas iš namų su visomis svarbiausiomis vietomis ir paslaugomis taip pat glaudžiai siejasi su tvarumu. Kai darbas, prekybos ir paslaugų vietos yra arti namų, mažėja poreikis naudotis automobiliu, dažniau galima vaikščioti pėsčiomis ar rinktis tvaraus judumo priemones – dviračius, paspirtukus ir kt. Tai mažina spūstis, oro ir triukšmo taršą bei gerina bendrą gyvenimo mieste kokybę. VERT pakoregavo Geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodiką

Tyrimo duomenimis, atstumo iki darbo vietos aspektas yra reikšmingai aktualesnis 20-30 (73 proc.) ir 31-40 (65 proc.) metų amžiaus asmenims, taip pat žmonėms, kurių pajamos per mėnesį vienam namų ūkio nariui siekia 1000-1400 eurų (66 proc.) bei pirmenybę teikiantiems vaikščiojimui pėsčiomis (67 proc.).

Nors pusė (49 proc.) didmiesčių gyventojų pirmenybę teikia susisiekimui nuosavu automobiliu, reikšminga dalis prioritetą skiria viešajam transportui (29 proc.) ir vaikščiojimui pėsčiomis (14 proc.). Dviračius, kaip pagrindinę susisiekimo priemonę, renkasi 3 proc. apklaustųjų. Elektromobilio įkrovimas