Nusilpusi Vokietijos pramonė atnešė pelno Lietuvos baldininkams – ekspertai paaiškina kodėl

Pramonės sektorius 2025-uosius metus pasitinka skirtingomis nuotaikomis. Nors Vokietijos ir visos euro zonos pramonė susiduria su dideliais iššūkiais, Lietuvos pramonės rodikliai rodo augimo tendencijas. Ekspertų teigimu, 2024 metais netrūko iššūkių, tačiau šiemet tikimasi didesnio augimo ir naujų galimybių plėstis.

Reklama

Lietuva pasinaudojo galimybe

Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad ypač sunkų laikotarpį Europos Sąjungoje išgyvena Vokietija – jos pramonė kenčia dėl konkurencingumo praradimo, Kinijos ekonomikos sulėtėjimo padarinių ir tarifų.

„Kol Vokietijos pramonė silpsta, Lietuvos – stiprėja. Pramonės atsigavimą lemia keli veiksniai, tačiau svarbiausias – sėkmingai perimta kontraktinė gamyba. Šiuo metu Vokietijos gamintojams trūksta užsakymų, todėl jie yra labiau linkę atverti savo vertės grandines ir ieškoti patikimų partnerių, galinčių pasiūlyti gerą kainos ir kokybės santykį. Panašu, kad Lietuva sugebėjo pasinaudoti šia situacija ir gauna daugiau užsakymų iš Vokietijos gamintojų“, – sako A. Izgorodinas.

Su ekonomisto įžvalgomis sutinka ir tarptautinės investicinės VMG grupės bendrovės „VMG Wood Invest“ vadovė Ingrida Grikpėdienė, kuri teigia, kad, remiantis rinkos dalyvių veiklos rezultatais, Lietuvos pramonės konkurencingumas pastebimai išaugo.

„Teigiamas pokytis buvo pastebėtas jau 2024 m. trečiame ketvirtyje. Tam tikri segmentai, pavyzdžiui, virtuvinių spintelių poreikis per pusę metų ūgtelėjo 15 proc., o lukštinių gaminių pajėgumai šiuo metu išnaudojami 100 proc. Dėl atpigusių baldinių medžiagų ir nuolatinio investavimo į gamybos automatizavimą bei atsinaujinančios energijos išteklius, pavyko ženkliai padidinti gaminamos produkcijos konkurencingumą. O sumažintos pardavimo kainos klientams taip pat paskatino paklausos augimą“, – sako I. Grikpėdienė.

Rinkos augimą stabdo darbuotojų trūkumas

Ekonomistas A. Izgorodinas vertindamas Lietuvos baldų pramonę pastebi teigiamą dinamiką ir prognozuoja, kad ateityje galima tikėtis augimo.

„Lietuviškos kilmės baldų eksportas išlieka silpnas, tačiau yra ir gerų naujienų. 2024 m. gruodį metinis eksporto nuosmukis siekė vos 1,1 proc. – tai mažiausias kritimas per beveik dvejus metus, o po kelių mėnesių tikėtinas ir eksporto augimas. Nepaisant nuosmukio, Lietuvos kilmės baldų eksportas vis dar 9 proc. didesnis nei prieš COVID-19 pandemiją. Taigi, dabartinį kritimą reikia vertinti platesniame kontekste“, – sako A. Izgorodinas. „Vakarų medienos grupė“ keičia pavadinimą į „VMG Wood Invest“

Pasak I. Grikpėdienės, baldų pramonės ateitis priklausys ne tik nuo eksporto rodiklių, bet ir nuo gebėjimo spręsti darbo rinkos bei žaliavų kainų iššūkius.

„Šiuo metu rinka bando įveikti brangstančios darbo jėgos, aukštos medienos kainos ir stagnuojančių eksporto rinkų ekonomikos iššūkius. Pastebimas ir didelis kvalifikuotų darbuotojų trūkumas regionuose. Tad VMG grupė, norėdama gerinti situaciją iš esmės, pirmieji Lietuvoje pradėjo „Atviros pramonės“ renginius, kurie atveria visuomenei duris į gamyklas, leidžia pamatyti darbo užkulisius ir parodo modernią medienos pramonę,” – dalinasi I. Grikpėdienė.

I. Grikpėdienės manymu, būtina sukurti ir ilgalaikę švietimo strategiją valstybės mastu, kurioje būtų aiškiai išskiriami prioritetai pagal sektorius, kuriančius didžiausią BVP dalį.

Pramonės skatinimui reikalingi realūs veiksmai

Pasak VMG grupės atstovės, Lietuva jau nebėra pigios darbo jėgos šalis, todėl, anot I. Grikpėdienės, pramonės įmonės sparčiai investuoja į gamybos procesų automatizavimą. Pašnekovė pabrėžia, kad tokios investicijos kuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, tačiau specialistų trūkumas gali stabdyti augimą. „Vakarų medienos grupės“ vadovė: paklausa baldų sektoriuje stabilizavosi

„Girdime daug diskusijų, kuriamos darbo grupės, vyksta konferencijos, tačiau norėdami išlaikyti šalies konkurencingumą, turime veikti dabar. Verslui reikalingas greitesnis sprendimų priėmimas, ypač finansuojant automatizacijos projektus, kurie užtikrintų ilgalaikį konkurencingumą“, – sako I. Grikpėdienė.

Pasak pašnekovės, svarbu ne tik skatinti investicijas į regionus, bet ir užtikrinti reikiamą infrastruktūrą.

„Aiškiai girdime tikslus skatinti investicijas į regionus, tačiau valdžia turi numatyti investicijas į kelius, energetikos išteklius ir kitas priemones, kurios padarytų regionus patrauklius stambiems projektams“, – teigia I. Grikpėdienė. „VMG Wood Invest“ vadovė: eksporto rinkos atsigauna lėtai, didžiausiu trikdžiu išlieka žaliavos kaina

VMG grupė veiklą vysto penkiomis strateginėmis kryptimis – medienos perdirbimo ir tvarių medienos gaminių gamybos, atsinaujinančios energetikos, pramonės inovacijų ir technologijų, inžinerinių medienos konstrukcijų gamybos bei infrastruktūros ir pramoninio nekilnojamojo turto valdymo.

Kompanijos įmonėse Lietuvoje ir Lenkijoje iš viso dirba apie 3000 darbuotojų. 90 proc. kompanijos produkcijos eksportuojama į daugiau nei 50 pasaulio šalių.

Po sudėtingo laikotarpio – optimistiškesnės nuotaikos baldų sektoriuje