Ekspertai
Šventinių pirkinių maratonui įsibėgėjant: kaip suvaldyti išlaidas ir išvengti finansinės duobės?
Artėjant Kalėdoms daugelis gyventojų pradeda galvoti apie šventinius pirkinius ir dovanas. Tačiau jie dažnam pirmiausiai asocijuojasi su didesniu finansiniu spaudimu ir įtampa, kurios netrūksta išaugus išlaidoms. Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui sako, kad šventiniu laikotarpiu išlaikyti finansinį balansą padeda tinkamas planavimas ir finansinė drausmė, kurios kalėdiniame įkarštyje svarbu neprarasti.
Reklama
Prioritetas – turimiems įsipareigojimams
Anot dr. Dalios Kolmatsui, kad ir kaip per šventes norėtųsi sau ir artimiesiems suteikti kuo daugiau džiaugsmo gausiomis dovanomis ir dosniu šventiniu stalu, svarbu nepamiršti visų kitų turimų savo finansinių įsipareigojimų, o pirkinius planuoti pagal savo galimybes bei tvaraus finansų valdymo principus. 6 patarimai, kaip dovanoti Kalėdoms džiaugsmą neištuštinant piniginės
„Šeimos ar asmeninių finansų planavimui dažnai rekomenduojama taikyti 50-30-20 taisyklę. Ji sako, kad pusė mėnesio pajamų turėtų tekti būtinosioms išlaidoms, tokioms kaip paskolų įmokos, mokesčiai už komunalines paslaugas ir maistas. 30 proc. pajamų svarbu nusimatyti įvairioms kintamosioms išlaidoms ir reikmėms, kurių atsiranda kiekvieną mėnesį. Šiai daliai priskirtinos ir išlaidos kalėdinėms dovanoms. Likusią pajamų dalį reikėtų skirti taupymui ar investavimui. Tokios proporcijos leidžia užtikrinti tvarius finansus. Visgi prieš Kalėdas ši taisyklė neretai apverčiama aukštyn kojomis, o kintamųjų išlaidų dalis išsipučia kitų dviejų sąskaita“, – pažymi dr. Dalia Kolmatsui.
Finansinės drausmės pagrindas – planavimas
Ekspertės teigimu, jei šventinės išlaidos apsunkina finansinių įsipareigojimų vykdymą, komunalinių sąskaitų apmokėjimą ar lemia poreikį skolintis, tai yra blogo finansų valdymo ženklas. Tad prieš šventes svarbu iš anksto nusimatyti šeimos galimybes atitinkantį kalėdinių pirkinių biudžetą ir pasistengti jo neviršyti. Atostogų biudžeto planavimas
„Biudžeto viršijimą daugeliu atvejų lemia neplanuoti pirkiniai. Todėl planavimas yra finansinės drausmės pagrindas. Kalėdinių pirkinių į parduotuves geriausia vykti susidarius reikiamų prekių ar produktų sąrašą ir iš anksto pasidomėjus, kur tam tikrų dalykų galima įsigyti pigiau. Be abejo, prekybos centruose ir el. parduotuvėse šventiniu laikotarpiu pirkėjus pasitinka tikra specialių pasiūlymų ir nuolaidų lavina, todėl dažnai yra tikrai sunku atsispirti spontaniškiems pirkiniams. Visgi reikėtų gerai pasverti, ar su nuolaidomis įsigyjamų dalykų tikrai reikia. Kartais specialūs pasiūlymai gali sudaryti apgaulingą taupymo įspūdį, tačiau galiausiai iš parduotuvės iškeliaujama išleidus daugiau, nei planuota. Žinoma, nuolaidų medžioklė gali būti taupymo strategijos dalimi, tačiau svarbu, kad specialūs pasiūlymai netaptų priežastimi išlaidauti“, – pažymi dr. D. Kolmatsui.
Neverta laukti paskutinės minutės
Finansų ekspertės teigimu, tikimybė viršyti nusimatytą šventinių pirkinių biudžetą didėja tuomet, kai apsipirkimai paliekami paskutinei minutei. Tuomet nebelieka laiko planavimui ar geresnių pasiūlymų paieškoms, o, neradus reikiamų dovanų, perkamos pirmos pasitaikiusios ir dažnai brangesnės. Per vėlai sumąsčius dovanas užsakyti internetu, jos gali neatkeliauti laiku, todėl gali tekti greitai ieškoti alternatyvų. Socialiniuose tinkluose plinta klastingos bankų reklamos
„Pirkinius planuojant iš anksto galima geriau paskirstyti išlaidas. Pavyzdžiui, dalį dovanų galima įsigyti dar lapkritį ar net spalį, taip sumažinant finansinį spaudimą gruodį, kai išlaidos paprastai yra didžiausios. Apsiperkant paskutinę minutę nebėra laiko per daug galvoti ir svarstyti, labiausiai geidžiamų dovanų gali būti nebelikę, todėl išauga spontaniškų pirkinių, o tuo pačiu ir didėjančių išlaidų, tikimybė“, – pažymi dr. D. Kolmatsui.
Daugiau ir brangiau nereiškia šventiškiau
Galiausiai, anot ekspertės, finansinį spaudimą ir stresą prieš šventes galima sumažinti paprasčiausiai pakeitus požiūrį ir nepamirštant Kalėdų esmės bei prasmės – buvimo su artimaisiais, bendravimo, dalinimosi šiluma. Materialios dovanos tėra antraeilis dalykas, dėl kurio svarbu nepamesti galvos. Lietuviai kasmet praranda apie 100 mln. eurų perkamosios galios
„Džiaugsmą tikrai gali atnešti ir nebūtinai pačios brangiausios dovanos ar nuo gėrybių gausos lūžtantis vaišių stalas. Kartais nuoširdžiai dovanojama smulkmena yra daug prasmingesnė nei labai brangūs dalykai. Tad planuojant šventinį biudžetą nebūtina orientuotis į prabangias dovanas ar nusimatyti jų labai daug. Artimųjų rate taip pat galima iš anksto sutarti dėl vieni kitiems dovanojamų dovanų vertės lubų. Tai padės išvengti situacijų, kai gavus brangią dovaną, o pačiam padovanojus gerokai kuklesnę, jaučiamasi nepatogiai. Tad tam, kad kitų metų nereikėtų pasitikti ištuštėjusiomis kišenėmis ar net skolomis – svarbu prieš šventes nepersistengti“, – pažymi dr. D. Kolmatsui.
