Ar esi pasiruošęs? Antros pakopos pensijų fondų pokyčiai 2025-aisiais, kurių negali ignoruoti

Nuo sausio 1 d. didėja valstybės skatinamosios įmokos kaupiantiesiems antros pakopos pensijų fonduose, taip pat didėja pensinio amžiaus riba. Be to, atsiranda dar geresnė galimybė į pensijų fondus investuoti patiems jauniausiems jų dalyviams.

Reklama

Didėja skatinamosios įmokos

Į antrosios pakopos pensijų fondą įmokas nuo asmens atlyginimo perveda jo darbdavys ir papildomai prisideda valstybė. Kas mėnesį į pensijų fondą pervedama 3 proc. asmens atlyginimo prieš mokesčius ir 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU) skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto.

Nuo šių metų pradžios, skaičiuojant valstybės skatinamąsias įmokas visiems kaupiantiesiems atsižvelgiama jau į 2023‑ųjų, o ne 2022‑ųjų metų vidutinį atlyginimą.

„Valstybės įmokų dalis, skiriama kaupiantiesiems antros pakopos pensijų fonduose, skaičiuojama nuo užpraeitų metų VDU, kuris 2023-aisiais siekė truputį daugiau nei 2 tūkst. eurų. Todėl 2025-aisiais valstybės įmokos dydis sieks nebe 27,04, o jau apie 30,3 euro per mėnesį. Tai sudarys apie 364 eurus per metus“, – pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Ekspertė pateikia pavyzdį – jei asmuo uždirba 1 000 eurų per mėnesį prieš mokesčius, jo pensijų kaupimo įmoka sieks 30 eurų, o iš valstybės biudžeto lėšų į jo pensijų fondą bus pervedama dar apie 30 eurų. Todėl valstybės biudžeto lėšų dalis padidintų asmens įmoką net 100 proc. ir bendra įmoka pensijų kaupimui siektų apie 60,3 euro per mėnesį.

Skatina kaupti ir jaunimą

Dar vienas šiemet laukiantis teigiamas pokytis – sausio 2 d. „Luminor investiciju valdymas” įsteigia naują antros pakopos pensijų fondą, kuris yra skirtas ir patiems jauniausiems jo dalyviams – gimusiems 2003–2009 metais.

„Jauname amžiuje apie kaupimą pensijai dažnai dar nesusimąstoma, tačiau kuo anksčiau pradedama kaupti, tuo daugiau galima sukaupti. Pavyzdžiui, žmogus, kuris pradeda kaupti nuo 25 metų, sukaups ženkliai daugiau nei tas, kuris pradeda nuo 35 metų, net jei abu įmokės tą pačią sumą kas mėnesį. Tai – sudėtinių palūkanų pricipas, kurio esmė yra ta, kad uždirbtos palūkanos reinvestuojamos, o per laiką šios palūkanos pačios pradeda generuoti dar daugiau palūkanų. Kitaip tariant, pinigai uždirba pinigus, o vėliau uždirbti pinigai uždirba dar daugiau pinigų“, – sako L. Načajienė.

Kiekvienų metų sausio 2 d. „Sodra“ į antros pensijų pakopos sistemą įtraukia dirbančius 18–40 metų žmones, kurie yra Lietuvos piliečiai arba turi leidimą gyventi Lietuvoje. Ekspertės teigimu, į atitinkamus antros pensijų pakopos fondus dalyviai priskiriami priklausomai nuo jų amžiaus tam, kad jie galėtų gauti kuo didesnę grąžą.Jauni žmonės priskiriami didžiausios rizikos pensijų fondų grupei, nes jiems iki senatvės pensijos amžiaus yra dar daug laiko ir jie gali prisiimti laikinų svyravimų riziką dėl galimos didesnės grąžos ateityje.

Didėja pensinio amžiaus riba ir kviečiama atnaujinti pensijų įmokų pervedimą

2025 metais dvejais mėnesiais didėja pensinio amžiaus riba. Vyrai į pensiją galės išeiti sulaukę 64 m. ir 10 mėn. (gimę 1960 m. gegužės 1 d. – 1961 m. vasario 28 d.), moterys – 64 m. ir 8 mėn. (gimusios 1960 m. rugsėjo 1 d. – 1961 m. balandžio 30 d.). 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius susilygins ir pasieks 65 metus.

Be to, dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime sustabdę asmenys 2025 metais vėl bus kviečiami atnaujinti pensijų įmokų pervedimą į antros pakopos pensijų fondą, pastebi L. Načajienė.

„Jei tapote pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., ne daugiau kaip 3 kartus kas tris metus esate kviečiami atnaujinti pensijų įmokų pervedimą. Pavyzdžiui, jei nuo 2010 m. kaupėte antroje pakopoje, tačiau 2019 m. dalyvavimą sustabdėte, o 2022 m. atsisakėte atnaujinti pensijų įmokų pervedimą, šiemet pakartotinai būsite kviečiami atnaujinti dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime su galimybe atsisakyti“, – paaiškina ekspertė.

Rekomenduoja kaupti ne tik antroje pakopoje

L. Načajienė pabrėžia, kad norint senatvėje gyventi pernelyg nekeičiant savo gyvenimo būdo ir išlaidų, pensija turėtų būti ne mažesnė nei 70–80 proc. iki tol buvusio darbo užmokesčio. Norint pasiekti šį tikslą, tik pirmosios ir antrosios pensijų pakopos gali nepakakti.

„Prognozuojama, kad valstybinė pensija senatvėje sudarys tik apie 40 proc. dabartinio atlyginimo dydžio. Papildomai investuojant antros pakopos pensijų fonduose, tikėtina, asmens pensija išaugtų iki maždaug 50 proc. prieš pensiją gautų pajamų. Tačiau norint senatvę pasitikti tikrai oriai, likusią dalį iki rekomenduojamo pensijos dydžio potencialiai gali užtikrinti savanoriškas investavimas į trečiąją pakopą“, – rekomendacija dalinasi „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.