Ar mokame skolintis saugiai? Bankų asociacija ragina užpildyti pavojingas finansines spragas

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) turimi duomenys rodo, kad šalies gyventojų finansinis raštingumas gerėja labai pamažu. Asociacijos reguliariai atliekamas gyventojų finansinio raštingumo indekso tyrimas rodo, kad žmonėms ne visuomet aiškios net ir paprastos sąvokos bei veiksmai, susiję su asmens finansų tvarkymu. Viena tokių temų – kreditas ir sąlygos, kuriomis skolintis yra saugu.

Reklama

Tiek apie kreditą, tiek apie kitas asmens finansų temas kalbama LBA įgyvendinamoje edukacinėje kampanijoje „Paskolos ABC“. Jos trumpuose vaizdo įrašuose laidų paprastai ir suprantamai atsakoma į dažniausiai žmonėms kylančius klausimus. Šie įrašai skelbiami LBA interneto svetainėje bei socialiniuose tinkluose.

„Dabar išties yra visos sąlygos sklandžiai tvarkyti asmeninį biudžetą – viešumoje apstu informacijos, taip pat galima kreiptis kredito įstaigų patarimų. Kartais iškyla ir poreikis skolintis, kadangi žmogus ne visuomet turi pakankamai lėšų didesniam pirkiniui ar brangesnei paslaugai įsigyti. Kreditas – viena iš patogių paslaugų, leidžiančių pasiskolinti lėšų tam tikram tikslui ir įsipareigoti jas grąžinti per nustatytą laikotarpį su palūkanomis. Svarbiausia – deramai įvertinti ir apgalvoti savo skolinimosi galimybes“, – pažymi LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Ką reikia įvertinti prieš skolinantis? Tai – keletas esminių sąlygų: asmeninės ar šeimos pajamos bei išlaidos per mėnesį; kokio dydžio mėnesio įmoką už kreditą įmanoma mokėti nejaučiant finansinio spaudimo; ar yra sukauptų santaupų, kurios pagelbėtų netikėtai sumažėjus pajamoms.

Finansų ekspertai pataria, kad visų asmens turimų paskolų mėnesio įmokų (paskolos, lizingas, kiti finansiniai įsipareigojimai) suma neturėtų sudaryti daugiau nei 40 proc. mėnesio pajamų. Patartina atsižvelgti ir į kasdienes būtinąsias išlaidas – mokesčius, maistą, transportą ir kt. Tuomet galima tiksliau numatyti, kiek lėšų galima skirti paskolos įmokoms.

Vadinamoji finansinė pagalvė, tai yra, santaupos, apsaugančios sumažėjus pajamoms, turi būti ne mažesnė nei 3-6 mėn. gaunamų mėnesio pajamų dydžio.

Svarbus niuansas: gyventojai raginami atsispirti pagundai skolintis trumpalaikiams tikslams, kasdienėms išlaidoms ar nebūtiniems daiktams bei paslaugoms. Apsisprendžiant imti kreditą, svarbu turėti ilgalaikį tikslą.

Kreipiantis dėl kredito, finansų institucijos atsižvelgia į gyventojo galimybes skolintis. Jos vertina kreditingumą, atsižvelgdamos į kliento pajamų dydį ir stabilumą, kredito istoriją, kredito reitingą. Užsitikrinti gerą kredito istoriją bei kreditingumą padeda ilgalaikė finansinė drausmė: laiku apmokamos sąskaitos, paskolų įmokos bei kiti įsipareigojimai.

Tariantis su finansų specialistais, svarbu ir patiems įdėti pastangų bei atidžiai analizuoti sutarties sąlygas. „Devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk“ – sena patarlė, tinkama ir savidrausmei palaikyti, sprendžiant dėl kredito. Prieš keliaujant į finansų įstaigą, savo galimybes galima pasverti pasinaudojus internete esančiomis skaičiuoklėmis – nors ir apytikriai, jos padeda atlikti pradinį vertinimą, kokia paskolos suma ir įmokos dydis gali būti žmogui prieinamas. Visuomet pravartu palyginti keleto kredito įstaigų pasiūlymus, kadangi jos siūlo skirtingas sąlygas.

Kaip užsitikrinti ramybę, kuomet kreditas jau paimtas? Pagrindiniai dėsniai – atsakomybė ir finansinė disciplina. Jau išvardyti veiksniai – gerai pasverta asmeninė finansinė situacija, finansinė kelių mėnesių pajamų dydžio pagalvė, išankstinis mokėjimų planavimas – taip pat padeda išvengti streso.

O jei visgi kyla sunkumų, nereikia pulti į paniką – visuomet yra ir sprendimų, todėl susidūrus su kliūtimis grąžinti kreditą patariama nedelsiant kreiptis į jį suteikusią įstaigą ir kartu ieškoti išeities.

LBA kas dvejus metus atlieka Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo indekso tyrimą, kurio metu prašoma atsakyti į klausimus, susijusius su taupymu, investavimu, asmeninių finansų valdymu, pensija, finansiniais ir ekonominiais reiškiniais. 2023-aisiais atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad gyventojų finansinio raštingumo indeksas siekė 45 balus iš 100 galimų ir išliko nepakitęs per dvejus metus iki tyrimo. Naujas tyrimas bus atliekamas 2025 m.

Vaizdo įrašo nuoroda:https://www.youtube.com/watch?v=asDWpDeK0es&t=8s

Daugiau apie projektą: https://www.lba.lt/lt/banku-klientams/paskolos-abc-paprasti-atsakymai-i-klausimus-apie-kreditus-ir-ju-valdyma