„Citadele“ bankas: 2025 m. Lietuvos ekonomika augs sparčiausiai Baltijos šalyse

„Citadele“ banko ekonomistai prognozuoja, kad 2025 m. augs visų Baltijos valstybių BVP, tačiau sparčiausias regione bus Lietuvos ekonomikos augimas – BVP augs 2,9 proc. Prognozuojama, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis šalyje padidės 7 proc., o brangstant ir prekėms, ir paslaugoms infliacija sieks 2,7 proc.

Reklama

Diversifikuotas ekonomikos augimas

Lietuvos ekonomika pozityviai užbaigė 2024 m.: ketvirtą ketvirtį Lietuvos BVP išaugo 3,6 proc., o per visus 2024 m. BVP augo 2,6 proc. „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, šiemet Lietuvos ekonomika toliau augs, o BVP augimas bus kiek spartesnis nei 2024 m. ir sieks 2,9 proc.

Spartesnio nei 2024 m. Lietuvos BVP augimo tikimasi dėl kelių priežasčių. Pirma, rinkos dalyviai prognozuoja, kad Europos Centrinis bankas (ECB) šiemet dar 3 kartus sumažins bazines palūkanas, dėl to tiek 3, tiek 6 mėnesių EURIBOR rodikliai rugpjūtį turėtų priartėti prie 2 proc. Tai paskatins aktyvesnį skolinimąsi euro zonos mastu bei pagyvens euro zonos ekonomikos ciklą, kas yra naudinga nuo eksporto stipriai priklausančiai Lietuvos ekonomikai.

„Be to, Lietuvos ekonomikos augimas tampa vis labiau diversifikuotas – ekonomiką skatina keli sektoriai. Nepaisant besitęsiančių Lietuvos ekonomikos problemų, Lietuvos pramonė nerodo sulėtėjimo ženklų. Priešingai – pramonės rodikliai stiprėja, nes užsakymų trūkumas ir noras atgauti konkurencingumą skatina Vokietijos gamintojus perkelti dalį komponentų užsakymų į Lietuvą, kur gamintojai siūlo gerą kainos ir kokybės santykį. Dėl šių priežasčių Lietuvos pramonei turėtų būti palankūs ir 2025-ieji“, – sako A. Izgorodinas.

Nauja infliacijos banga

2025 m. tikimasi ir tolesnio su vidaus vartojimu susijusių sektorių stiprėjimo, kurį lems aukštas Lietuvos vartotojų optimizmo lygis bei tolesnis perkamosios galios augimas. „Citadele“ bankas prognozuoja, kad 2025 m. vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje padidės 7 proc., o kainos išaugs 2,7 proc.

„Nors šiemet gyventojų finansai turėtų toliau stiprėti, perkamosios galios augimas bus nebe toks ryškus kaip 2024 m. dėl spartesnės infliacijos. Jei pernai infliacija Lietuvoje siekė 2,1 proc., šiemet prognozuojama 2,7 proc. infliacija“, – įspėja ekonomistas.

Aleksandro Izgorodino teigimu, pernai prekių kainos Lietuvoje buvo stabilios – išaugo tik 0,4 proc., o paslaugų kainos padidėjo 6,1 proc.

Reklama

„Šiemet Lietuvoje matysime ir prekių, ir paslaugų brangimą, o bendrą infliacijos paspartėjimą labiausiai skatins 12 proc. išaugusi minimali alga bei išaugę mokesčiai, ypač – dėl didesnės mokestinės naštos ženkliai pabrangęs dyzelinas. Tai, kad Lietuva įžengė į naują infliacijos erą, iš dalies jau parodė ir sausio mėnesio infliacijos duomenys – 3,4 proc. Infliacijos atžvilgiu naujuosius metus Lietuva pradėjo įspūdingai“, – sako A. Izgorodinas.

Atokvėpis Estijai

Tikėtina, kad prie spartesnio 2025 m. Lietuvos ekonomikos augimo prisidės ir statybų bei NT sektoriai, kurie ilgą laiką stagnavo dėl aukštų palūkanų. ECB toliau mažinant bazines palūkanų normas, Lietuvos būsto paskolų rinka jau sugrįžo į augimo trajektoriją, taip pat matomas ir akivaizdus NT pirkimo-pardavimo sandorių augimas. Panašu, kad įvykęs palūkanų mažinimas išjudino Lietuvos NT rinką, o ši statybų ir NT sektorių atsigavimo tendencija tęsis ir 2025 m.

Aleksandras Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad šiemet ekonomikos ciklo pokyčiai labai tikėtini ir kitose Baltijos valstybėse.

„Panašu, kad šiemet Latvijos ekonomika pasitrauks iš stagnacijos ir pereis į augimo stadiją. Tikimės, kad Latvijos BVP išaugs 2,2 proc. Be to, prognozuojame, kad Estijos ekonomika pagaliau ištrūks iš kelerius metus užtrukusios recesijos gniaužtų, o Estijos BVP 2025 m. padidės 2,4 proc.“, – sako „Citadele“ banko ekonomistas.

Jis priduria, kad Latvijoje pastaruoju metu ryškėja pozityvi tendencija paslaugų bei pramonės sektoriuose, o 2025 m. gali atnešti ir spartesnį vidaus vartojimo augimą. Estijoje matoma vis daugiau signalų, kad Estijos ekonomika vis labiau traukiasi iš recesijos gniaužtų. Pavyzdžiui, ketvirtą 2024 m. ketvirtį Estijos BVP sumažėjo tik 0,1 proc. ir tai buvo mažiausias kritimas nuo pat sunkmečio Estijos ekonomikoje pradžios 2022 m. antrą ketvirtį. Pastaruoju metu itin suaktyvėjo Estijos pramonės ir paslaugų sektoriai, laipsniškai pradeda atsigauti vartojimas.