EY prognozė: kitąmet Lietuvos BVP augs 1,8 proc. ir tempu lenks euro zonos vidurkį

Profesinių paslaugų bendrovės EY ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet euro zonos ekonomika augs nuosaikiai – 1,3 procento. EY Europos ekonomikos apžvalgoje Lietuvos ekonomikai 2025 metais prognozuojamas 1,8 proc. augimas, Latvijos BVP turėtų ūgtelėti 2,7 proc., Estijos – 4,5 procento. Kartu ekspertai pastebi, kad euro zonos perspektyvas lems JAV politikos kursas, Vokietijos ir kitų didžiųjų ES valstybių atsigavimo planai.

Reklama

EY apžvalgos duomenimis, nuo 2025 m. euro zonos BVP augimas šiek tiek paspartės – iki 0,3–0,4 proc. per ketvirtį, nes sustiprės vartojimas ir suaktyvės investicijos, nors fiskalinė politika išliks pakankamai griežta. Todėl 2026 m. tikėtinas dar šiek tiek didesnis – 1,5 proc. – bendras euro zonos BVP augimas.

Rizikos išlieka, bet išryškėja naujos galimybės

Manoma, kad kylančios realiosios pajamos kitąmet paspartins vartojimo išlaidų augimą, net jei darbo užmokesčio augimas bus lėtesnis negu šiemet. Pasak ekspertų, vartojimo augimą skatins pinigų politikos pokyčiai. Mažesnės palūkanų normos ir atsigaunanti paklausa galėtų paskatinti investicijas, ypač NT sektoriuje. Vis dėlto pažymima, jog investicijų atsigavimas turėtų būti lėtas, nes ekonomika ir toliau veiks šiek tiek žemesne pavara, be reikšmingų investicijų programų poreikio.

„Mūsų naujausios prognozės yra gana optimistinės, nors atkreipiame dėmesį, jog ekonomikos perspektyvos neaiškios – regione išlieka rizikos, kurios pristabdo veržlesnį BVP augimą tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Prognozės rodo, kad Europos pramonė turėtų atsigauti pamažu, skatinama vidaus paklausos augimo ir toliau gerėjančios užsienio paklausos. Taip pat įtakos turės mažėjančios palūkanų normos ir atsargų ciklo pokyčiai. Kita vertus, nepaisant didėjančių realiųjų pajamų, pastaraisiais ketvirčiais vartojimas buvo mažesnis, negu tikėtasi. 2025 m. padėtis turėtų pagerėti, nors yra rizika, kad spartesnį augimą ribos pačių vartotojų nuotaikos ir pesimizmas dėl ekonomikos perspektyvų”, – sako Leonas Lingis, EY vykdantysis partneris Baltijos šalyse.

Pasako jo, jeigu Lietuva pateiks aiškų ir apibrėžtą atsaką investuotojams, kad yra pasirengusi aktyviai įgyvendinti didelio masto ir strateginės reikšmės projektus, galima tikėtis, kad mūsų šalis išlaikys patrauklumą ir matysime investicijų atsigavimą. „Mažesnės palūkanų normos ir padidėjusi paklausa yra augimui palankūs veiksniai. Nors kartu išlieka rizika dėl neapibrėžtumo, kurį Europos ekonomikoje gali sukelti naujojo JAV prezidento politikos kryptis, ypač sprendimai dėl muitų tarifų ir dėl paramos Ukrainai”, – pastebi L. Lingis.

Atslūgus infliacijai, augs vartojimas

EY ekspertai prognozuoja, kad 2025 m. Vidurio ir Rytų Europos šalys bus lyderės pagal BVP augimo tempus – regionui prognozuojamas 2,5–4,0 proc. siekiantis augimas. Tai lems vis dar spartus nominaliojo darbo užmokesčio augimas, skatinantis vartojimą, esant mažesnei nei 5 proc. infliacijai. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje metinė infliacija lapkritį, lyginant su praėjusių metų lapkričiu, siekė 1,3 procento, o vidutinė metinė infliacija lapkritį sudarė 0,6 procento.

Teigiamą įtaką investicinei aplinkai kitąmet toliau darys ir ES struktūrinių fondų lėšos bei laisvesnė pinigų politika, o Vakarų Europos ekonomikos atsigavimas turėtų išjudinti eksportą.

Likusioje Europos dalyje, EY apžvalgos duomenimis, 2025 ir 2026 m. BVP augimas palaipsniui priartės prie 1–2 proc. ribos. Prognozuojama, kad Pietų Europos valstybėse palaipsniui sumažės turizmo, viešųjų investicijų ir užimtumo skatinimo programų sukeltas pagreitis. Tuo metu Vokietijoje ir Šiaurės Europoje tikimasi palyginti stipraus vartojimo ir investicijų atsigavimo.