Laimingo gyvenimo receptas, minint tarptautinę laimės dieną: kas svarbiau – pinigų kiekis ar mokėjimas juos valdyti?

Visi puikiai žinome posakį – laimės už pinigus nenusipirksi. Visgi, laimė susideda iš daugybės kiekvienam skirtingų komponentų, o tarp jų įprastai patenka ir finansinio stabilumo siekis. Finansų ekspertės teigimu, tai, kaip valdome savo finansus, gali turėti didelės įtakos emocinei ir fizinei sveikatai, santykiams ir bendrai gyvenimo kokybei. Kaip keletas kasdienių finansinių žingsnių gali padėti lengviau kurti emocinę gerovę ir jaustis laimingesniems?

Reklama

Prieš keletą metų Singapūro mokslininkų atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad žemesnės pajamos dažnai yra siejamos su nerimu, baime ir liūdesiu, tad finansų įtaka emocinei sveikatai neturėtų būti nuvertinta.

Anot „Citadele“ banko valdybos narės, atsakingos už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę, Rūtos Ežerskienės, laimę visgi gali suteikti ne patys pinigai, o tai, kaip prasmingai ir kokiems tikslams juos naudojame, ar galime jais patenkinti svarbiausius savo poreikius.

„Visi esame girdėję apie nelaimingus turtuolius ir, nors ir nepritekliuje, bet pilnatvėje gyvenančius žmones. Taigi, pinigų kiekis, jokiu būdu nėra laimės garantas, tai labiau įrankis ją lengviau pasiekti. Todėl kiekvienam vertinga išsiugdyti įprotį atsakingai tvarkyti savo finansus ir žinoti, kad tai gali būti ne nuobodus ar skausmingas, bet motyvuojantis procesas“, – teigia R. Ežerskienė.

Taupymas neturi būti kančia

Banko ekspertė teigia, kad taupymas yra viena kertinių prevencinių priemonių, siekiant gyvenime išvengti slegiančios emocinės įtampos. Žinojimas, kad esate pasiruošę nenumatytoms situacijoms, suteikia stabilumo jausmą ir leidžia labiau atsipalaiduoti kasdienybėje.

„Nesvarbu, kokias pajamas gaunate, visiems rekomenduojama reguliariai atsidėti dalį lėšų. Geriausia turėti sukaupus 3-6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio finansinio saugumo pagalvę, kuri būtų didelė pagalba, pavyzdžiui, užklupus ligai ar kitoms nenumatytoms išlaidoms. Ištikus tokiems atvejams, būsite ramūs, kad galite savimi pasirūpinti. O tai žinant, dingsta nežinomybės baimė, atsiranda daugiau galimybių klausytis savo širdies, lengviau priimti kitus sprendimus, pavyzdžiui, mokytis naujų dalykų, keisti profesiją ir pan.“, – pasakoja banko ekspertė.

Pasak jos, dažnai daugelis taupymą sieja su savęs varžymu, mėgstamų dalykų atsisakymu, tad taupyti tampa kančia. Tačiau šį procesą gali palengvinti paprasti veiksmai, kuriuos vieni gali vadinti disciplina, kiti – psichologiniais triukais.

„Peržiūrėkite savo išlaidas ir įsivertinkite, kur ir kiek išleidžiate. Tam galite pasitelkti įvairias mobiliąsias programėles, leidžiančias sekti savo išlaidas pagal kategorijas. Siekdami per mėnesį daugiau sutaupyti, sumažinkite tam tikrų kategorijų biudžetus, tačiau pasirinkite tas, kurios jums atrodo mažiau svarbios. Kavos puodelis retsykiais kavinėje nėra būtinas pirkinys, tačiau jei jis suteikia daug džiaugsmo, neatsisakykite jo – verčiau sumažinkite mažiau teigiamų emocijų sukeliančių pirkinių išlaidas. Arba, nusipirkę puodelį kavos, įpraskite tokią pačią ar bent dalį sumos atsidėti taupymui“, – patarimais dalinasi R. Ežerskienė.

Kartais leiskite sau daugiau

Išgyvendami nuotaikų svyravimus, nerimą ar liūdesį, ieškome, kaip save pradžiuginti, tad trumpalaikės laimės šaltiniu neretai tampa apsipirkinėjimas. Pašnekovės teigimu, jei tai dažnas įprotis, jo priežasčių kilmės reikėtų ieškoti su psichologu. Tačiau retkarčiais tai nutinka daugeliui, tad verta išmokti, kaip išvengti dažnai po apsipirkinėjimų lydinčios sąžinės graužaties.

„Pirmas veiksmas visada yra klausimas sau – ar man tikrai reikia šio daikto? Tačiau valdomi emocijų dažniausiai elgiamės spontaniškai ir šis klausimas nustumiamas į šalį. Tačiau net jei pirkinys tikrai buvo nereikalingas ir neapgalvotas, nereikėtų savęs dar labiau bausti, geriau patys nusistatykite taisykles, kaip kartais paišlaidauti“, – sako R. Ežerskienė.

Pavyzdžiui, kartą per mėnesį galima nusistatyti dieną, kuriai skirsite tam tikrą sumą pinigų ir galėsite juos leisti, nejausdami kaltės. „Kaip ir visur, finansų valdyme svarbu palaikyti balansą – jei atsakingai sekate savo išlaidas, taupote, tikrai galite sau leisti ir spontaniško pasilepinimo akimirkų. Turėdami iš anksto tam numatytą biudžetą, nejausite sąžinės graužaties, kad išleisti pinigai galėjo būti panaudoti naudingiau“, – komentuoja ekspertė.

Įgalinkite pinigus jus auginti

Darbe gautas priedas prie atlyginimo, laimėta loterija ar iš kitur gautos papildomos lėšos sukelia džiaugsmą ir norą save apsidovanoti tuo, ko kasdienybėje įprastai sau negalime leisti, ar pradžiuginti save pramogomis. Tačiau, R. Ežerskienės teigimu, išleidus pinigus džiaugsmas greitai dingsta, o naudos nelieka, tad papildomas lėšas geriau skirti tam, kas gali sukurti ilgalaikį pasitenkinimą ar tobulėjimą.

„Gavus bet kokias papildomas pajamas visada verta jas atidėti taupymui dėl tam tikro tikslo arba investavimui – tokiu būdu gautas lėšas galėsite dar labiau padidinti ir taip auginti savo finansinį stabilumą“, – sako pašnekovė.

Taip pat ji priduria, kad pinigus galima skirti asmeniniam tobulėjimui – mokymams, kursams, iš kurių gauta nauda ateityje galbūt padės uždirbti pinigus. Tai prisidėtų ne tik prie kuriamo finansinio stabilumo, bet ir savirealizacijos, kuri taip pat vaidina reikšmingą vaidmenį, siekiant laime ir pilnatve užpildyto gyvenimo.