Sklaido mitus apie jaunų žmonių finansinį raštingumą: Z karta atkakliau siekia tikslų ir labiau linkusi taupyti

Naujausias tyrimas apie gyventojų taupymo įpročius atskleidė, kad jauni žmonės labiau linkę siekti tikslų, net jeigu tam tektų ilgiau taupyti, tuo tarpu vyresni, neturėdami reikiamos pinigų sumos, dažniau atsisakytų pirkinio arba rinktųsi pigesnį daiktą ar paslaugą pagal finansines galimybes.

Reklama

Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad daugiau nei ketvirtadalis gyventojų visai netaupo, o taupantieji dažniau atsideda finansinei pagalvei arba didesniems pirkiniams, bet mažiau galvoja apie ilgalaikį kaupimą.

Vyresni pirktų pagal dabartines galimybes, jaunesni – taupytų

„General Financing banko“ užsakymu atlikto tyrimo metu į klausimą, kokius alternatyvius finansavimo šaltinius respondentai pasirinktų, jeigu, iškilus poreikiui, negautų vartojimo paskolos, daugiau nei trečdalis (36 proc.) atsakė, kad taupytų ir įgyvendintų savo planus vėliau. Taip elgtis labiau linkę jauni (iki 25 metų amžiaus) didžiųjų miestų gyventojai.

Tuo tarpu 56 metų ir vyresni respondentai dažniau nurodė, kad tokiose situacijoje atsisakytų pirkinio arba paslaugos arba rinktųsi pigesnį pirkinį pagal esamas finansines galimybes. Taip elgtųsi atitinkamai 24 proc. ir 22 proc. respondentų. 18 proc. respondentų, dažniau vyresni nei 26 metų žmonės, negavę vartojimo paskolos būtų linkę skolintis iš šeimos narių, draugų ar pažįstamų.

„Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad vadinamosios Z kartos atstovai gerai žino, ko nori, yra linkę daryti mažiau kompromisų dėl kokybės ir atkakliau siekti savo tikslų. Priimdami finansinius sprendimus, jie demonstruoja gana gerą finansinį raštingumą, geriau išmano, kokios priemonės leistų pasiekti geriausią taupymo rezultatą, ir jomis aktyviau naudojasi“, – kalba „General Financing banko“ vyriausiasis finansų pareigūnas Valdas Bernatavičius.

Z kartos atstovai dažniau renkasi taupomąją sąskaitą

V. Bernatavičiaus teigimu, jauni žmonės dažniau nurodė žinantys apie taupomąją sąskaitą, kuri yra palyginti nauja rinkoje taupymo priemonė, padedanti užauginti santaupas didesniems pirkiniams ir lengvai disponuoti pinigais neprarandant palūkanų. Kaip vieną iš savo naudojamų taupymo būdų taupomąją sąskaitą nurodė penktadalis (21 proc.) apklaustųjų, dažniau – būtent Z kartos atstovai. Auga ir bendras taupomosios sąskaitos žinomumas: prieš pusmetį apie ją žinojo 57 proc. apklaustųjų, dabar – 61 proc.

Vis dėlto populiariausia taupymo priemonė Lietuvoje išlieka einamoji banko sąskaita, kurią rinkosi 45 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje rikiuojasi terminuotieji indėliai, kuriuos kaip taupymo priemonę renkasi 35 proc. respondentų, trečioje vietoje – namuose laikomi grynieji pinigai (33 proc.).

„Tyrimas atskleidė, kad nemaža gyventojų dalis supranta būtinybę turėti likvidžią 3-6 mėnesių išlaidų sumos finansinę pagalvę nenumatytiems gyvenimo atvejams – jai taupo net 61 proc. respondentų. Paaugus palūkanų normoms, vėl didėjo terminuotųjų indėlių patrauklumas. Tai rodo ir „General Financing banko“ rezultatai: palyginti su praėjusiais metais, indėlių portfelis augo 14 proc. “, – kalba V. Bernatavičius.

Tyrimo rezultatai rodo, kad po 45 proc. respondentų taupo didesniems pirkiniams (automobiliui, baldams, buitinei technikai) bei atostogoms. Kiek mažiau respondentų skiria dėmesį ilgalaikiams finansiniams tikslams. Pavyzdžiui, savo pensijai taupantys nurodė 29 proc. respondentų.

Daugiau nei ketvirtadalis gyventojų — netaupo

Kartų skirtumai taip pat ryškėjo atsakant į klausimą, kokią šeimos mėnesio pajamų dalį respondentai atideda taupymui bei kaupimui. 28 proc. gyventojų, dažniau 18-25 metų žmonės, tyrimo metu nurodė atsidedantys 5-10 proc. pajamų, 16 proc. respondentų – po daugiau nei 20 proc. šeimos pajamų.

Tačiau 19 proc. tyrimo dalyvių nurodė taupymui atidedantys mažiau nei 5 proc. pajamų, o 26 proc. respondentų, dažniau vyresni nei 56 metų, sakė netaupantys visai. Vyresni respondentai taip pat nurodė esantys mažiau linkę arba visiškai nelinkę keisti savo taupymo įpročius.