Tyrimas: gyventojai nusiteikę optimistiškai, bet išlaidauti šiemet neplanuoja

Tyrimas atskleidė, kad dauguma gyventojų, nepaisant prognozuoto ekonomikos lėtėjimo, 2024 metus vertina optimistiškai, tačiau poreikis riboti nebūtinas išlaidas išlieka, o gyventojai išlaidauti – vis dar nenusiteikę.

Reklama

„General Financing banko“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, optimistiškai iš finansinės perspektyvos 2024 metus vertino net 72 proc. respondentų. Nepaisant to, tik 22 proc. apklaustųjų savo išlaidas šiemet planuoja įprastai, tuo tarpu 70 proc. gyventojų nebūtinas išlaidas ruošiasi riboti, o 8 proc. mano, kad šiais metais teks gerokai susiveržti diržus.

Pandemija, trečius metus vykstantis karas Ukrainoje bei infliacija paskatino Lietuvos gyventojus galvoti apie saugios finansinės pagalvės turėjimą. Tyrimas atskleidė, kad absoliuti dauguma gyventojų – net 81 proc. – dalį savo pajamų skiria santaupoms ir dažniausiai atsideda 5-10 proc. šeimos biudžeto.

„Ilgus metus vyravusios ypač mažos palūkanų normos buvo atpratinusios gyventojus nuo terminuotųjų indėlių, tačiau situacija pasikeitė. Tai rodo ir „General Financing banko“ indėlių portfelis, kuris per 2023 metus išaugo 31 proc.

Gyventojai supranta, kad nenumatytiems gyvenimo atvejams būtina turėti likvidžią 3-6 mėnesių išlaidų sumos finansinę pagalvę. Namuose ar banko sąskaitoje laikomi pinigai dėl infliacijos nuvertėja, todėl juos verta laikyti taupomojoje sąskaitoje bei kaupti palūkanas, o kitas lėšas, kurių greitu metu neprireiks, saugiai taupyti terminuotame indėlyje ilgesniu laikotarpiu“, – kalba „General Financing banko“ generalinis direktorius Justinas Muleika.

Beveik trečdalis (29 proc.) respondentų, dalį pajamų skiriančių santaupoms, atideda 5-10 proc. šeimos biudžeto – dažniau tai didesnių pajamų, didmiesčiuose ir rajonų centruose gyvenantys žmonės. 18 proc. taupančiųjų, dažniau aukščiausio išsimokslinimo tyrimo dalyviai, atideda 10-20 proc. šeimos biudžeto, o dešimtadalis – daugiau nei 20 proc. biudžeto.

Penktadalis (19 proc.) apklaustųjų nurodė, kad taupymui skiria mažiau negu 5 proc. šeimos biudžeto, dar 19 proc. nurodo, kad netaupo. Dažniau netaupantys tyrimo metu sakė mažesnių ir vidutinių pajamų apklaustieji.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad 57 proc. respondentų žinojo, kad rinkoje yra tokia taupymo priemonė kaip taupomoji sąskaita, kurioje galima kaupti pinigus ir gauti palūkanas.