Viktorija Kašalynaitė. Finansų valdymas dirbant sau – kokias klaidas daro dirbantys savarankiškai

Pradėjus ar jau vystant individualią veiklą tenka įvertinti, kad su laisve kurti ir valdyti savo laiką atkeliauja didesnė atsakomybė. Dažnai pasineriama į veiklą, jos vystymą, paslaugų kokybės gerinimą, bet finansų valdymo sritis būna neliečiama keletą metų, kol išaušta diena, kai veikla nebegeneruoja užsibrėžtų pajamų.

Reklama

Dažna sau dirbančių žmonių klaida – netinkama finansų valdymo strategija, kuri kartais būna planuojama, bet nevykdoma ir neanalizuojama, ypač jeigu žmogus tik pradeda savarankišką darbą.

Pradedant dirbti savarankiškai pirmiausia reikia susitaikyti su faktu, kad kas mėnesį gaunamos pajamos gali svyruoti. Dirbdami pagal darbo sutartį gauname stabilumą ir fiksuotą uždarbį, kuris sukuria paprastesnį finansų valdymą. Dirbant sau gaunamos pajamos dažnai svyruoja ir taip sukuriama iliuzija, kad pasirinkta veikla – ne visada sėkminga. Nesijaudinkite, tai – nebūtinai tiesa. Kad nekankintų nerimas, labai svarbu numatyti, kokį atlygį sau mokėsite kiekvieną mėnesį.

Kad būtų paprasčiau tai padaryti, rekomenduoju turėti atskiras banko korteles ir sąskaitas pajamų valdymui. Už darbą gautas pajamas perveskite į išskirtinai tam skirtą banko sąskaitą. Patirtas išlaidas (tai gali būti kanceliarinės priemonės, interneto sąskaita, kompiuterio ar telefono įsigijimas, net kelionės darbo reikalais) atimkite iš bendrųjų pajamų, nes mokesčių už jas nemokėsite. Taip sužinosite, kiek iš tikrųjų uždirbate. Kvalifikacijos kėlimo mokymus taip pat galima apmokėti iš individualios veiklos pajamų – tokiu būdu tiksliai žinosite, kiek investavote į asmeninį tobulėjimą.

Trumpai tariant, dirbantys individualiai tampa patys savo darbdaviais, kurie sumoka nustatytą atlygį už darbą. Kadangi dažnu atveju kiekvieno mėnesio uždarbis yra skirtingas, svarbu apskaičiuoti, kokią algą mokėsite sau, kiek pinigų skirsite veiklos finansiniam rezervui, investicijoms bei savęs ir paslaugų tobulinimui.

Finansinis veiklos rezervas – itin svarbi tema, apie kurią iš pradžių pagalvoja ne visi, pradedantys dirbti individualiai. Tai yra suma, kurios jums reikia išgyventi, jeigu tam tikrą laikotarpį negausite jokių pajamų. Jeigu turite finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui: paskola, vaikai, priklausomi nuo jūsų gaunamų pajamų, rekomenduojama turėti finansinį rezervą bent 6 mėnesiams. Tai reiškia – tokią santaupų sumą, kuri jums būtina išgyventi pusmetį. Žinoma, prieš tai reikėtų žinoti, kiek pinigų išleidžiate kas mėnesį.

Kadangi dirbant pagal darbo sutartį darbdavys neretai apmoka ir papildomą sveikatos draudimą, dažnai pradėjus savarankišką veiklą pamirštama juo pasirūpinti. Reikėtų atskirti privalomąjį ir papildomą draudimus. Dirbant pagal darbo sutartį, privaluomuoju draudimu pasirūpina darbdavys, dirbant savarankiškai – pats darbuotojas. Taip pat rekomenduotina savarankiškai draustis papildomu draudimu, kuris, nelaimės ar ligos atveju užtikrina išmoką – ji labai naudinga, jeigu tam tikrą laikotarpį negausite pajamų. Svarbu, kad apsauga nuo traumų, traumų padarinių ir kritinių ligų būtų apskaičiuota ir užfiksuota draudimo polise atitinkamai pagal jūsų finansinę situaciją ir pagal tai, kiek jums kainuotų nedirbti tam tikrą laikotarpį.

Ne ką mažiau reikšminga įvertinti savo paslaugos kainą ir nuo jos sumokamus mokesčius. Dirbdami pagal individualios veiklos pažymą, mokesčius mokėti galite deklaracijos laikotarpiu – kartą per metus, arba kas mėnesį. Mokėtinus mokesčius nuo uždirbtų pajamų galite paskaičiuoti https://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/individualios_veiklos_skaiciuokle.

Atsakę į kelis klausimus ir įvedę gautų pajamų sumą sužinosite, kiek reikės sumokėti mokesčių. Dirbant individualiai pačiam reikia mokėti valstybinį socialinį draudimą (VSD), privalomąjį socialinį draudimą (PSD) bei gyventojų pajamų mokestį (GPM). GPM mokestis gali būti mokamas tik deklaracijos laikotarpiu. Šio mokesčio sumą rekomenduojama kiekvieną mėnesį atidėti į atskirą banko sąskaitą. Jis skaičiuojamas nuo jūsų per kalendorinius metus gautų apmokestinamųjų pajamų sumos. Tarkime, jeigu per metus uždirbate 20 tūkst. eurų, jums taikomas GPM tarifas bus 5 %, tai yra 1000 eurų per metus. Kad metų pabaigoje mokestinė našta būtų mažesnė, šią sumą galite padalinti iš 12 mėnesių ir kas mėnesį į mokesčiams skirtą sąskaitą atidėti po 83,33 euro.

PSD ir VSD mokesčius dirbantys pagal individualios veiklos pažymą gali mokėti kas mėnesį. Vis daugiau žmonių renkasi VSD mokestį mokėti kas mėnesį, nes tokiu atveju dirbančiajam priklauso socialinio draudimo išmokos įprasta tvarka, kaip ir dirbant pagal darbo sutartį. Rekomenduojama VSD mokestį mokėti bent nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), kadangi taip įskaitomas pilnas mėnesio darbo stažas, o tai yra labai svarbu norint gauti tam tikras išmokas.

Primenu, kad VSD ir PSD mokesčiai mokami nuo 90 % apmokestinamųjų pajamų. (Pajamos – išlaidos = apmokestinamosios pajamos). Tad ši suma turi siekti bent 924 eurų (nustatytas 2024 m. MMA), kitu atveju mėnesio darbo stažas nebus įskaitytas.

VSD mokestis „Sodrai” mokamas iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Kad jį sumokėtumėte, iki kito mėnesio 15 dienos turite pateikti SAV pranešimą. Jo pateikimo formą galite rasti https://www.sodra.lt/lt/dokumentai. Tik pateikus šią formą įskaitomas sumokėtas VSD mokestis.

Jeigu metų pabaigoje deklaruojant pajamas, kurias gavote per praėjusius kalendorinius metus, jos bus didesnės nei kiekvieną mėnesį teikėte SAV pranešimuose (pavyzdžiui, kas mėnesį mokėjote mokesčius nuo MMA, tačiau uždirbote daugiau), mokesčiai jums bus perskaičiuoti iš naujo. Tai reiškia – reikės mokėti papildomai. Taip pat gali būti perskaičiuojamos išmokos (ligos išmoka, vaiko priežiūros išmoka ir kt.), jeigu pretendavote jas gauti.

PSD mokestį kas mėnesį privalo mokėti asmenys, kurie nėra papildomai drausti, tokiu atveju, kiekvieną mėnesį privaloma mokėti po 64,50 euro. Jeigu dirbate pagal individualią veiklą ir esate papildomai drausti PSD, galite šio mokesčio nemokėti kiekvieną mėnesį, tik deklaracijos metu – 6.98 proc. nuo 90% apmokestinamųjų pajamų.

VSD ir PSD mokesčius galima sumokėti puslapyje http://www.sodra.lt prisijungus prie asmeninės draudėjo paskyros. Pasirinkę „įmokų mokėjimai” suveskite mokamą sumą ir su įmokos kodu 444 atlikite bankinį pavedimą.

Apskaita ir didžiausios klaidos

Dirbantys savarankiškai, kaip ir įmonių vadovai, privalo vesti tam tikrą apskaitą.

Dirbantys pagal individualios veiklos pažymą ir nenaudojantys kasos aparato, kiekvienam klientui privalo išrašyti sąskaitą faktūrą, net jeigu klientas šio dokumento neprašo. Sąskaita faktūra oficialiai įtvirtina suteiktą paslaugą.

Prisiminkite, pinigų priėmimo kvitas tik patvirtina atsiskaitymo grynaisiais pinigais faktą už parduotą prekę ar paslaugą, bet ne patį pardavimą. Individualioje veikloje pagal pažymą pinigų priėmimo kvitas naudojamas tik tada, kai prekės ar paslaugos pardavimo laikas nesutampa su atsiskaitymo grynaisiais pinigais laiku.

Taip pat privaloma pildyti pajamų ir išlaidų žurnalą, kuriame fiksuojamos gautos pajamos ir patirtos išlaidos. Jeigu mokėdami mokesčius pasirenkate išlaidų atskaitymo būdą – 30 %, išlaidų skilties pildyti neprivaloma. Pajamų ir išlaidų žurnalas gali būti popierinis arba elektroninis.

Pradėję individualią veiklą, turite prisiimti didesnę atsakomybę, planuoti ne tik metinius tikslus, bet ir įvertinti, kiek mokesčių teks sumokėti pasiekusi užsibrėžtą pajamų sumą. Pagal tai galite įvertinti ar jūsų nustatyta teikiamos paslaugos kaina yra tinkama.

Rekomenduoju kas mėnesį numatyti konkrečią dieną, kurią skirsite laiko individualios veiklos finansų apžvalgai – įvertinti gaunamas pajamas, patirtas išlaidas, investuotas pinigų sumas. Žinios bus nieko vertos, jei nesiimsite veiksmų jas pritaikyti. Tvarkingai sutvarkyti ir prižiūrimi veiklos finansai bei apskaita sukuria saugumo jausmą, tad galėsite daugiau dėmesio skirti savarankiškos veiklos vystymui be papildomo streso.

Viktorija Kašalynaitė, „iFuture Investments” finansų konsultantė