Žygimantas Mauricas: EURIBOR scenarijai 2024-iems metams – plynaukštė ar greitas nusileidimas

Priežasčių toliau kelti EURIBOR kitais metais neliko, tačiau liko klausimas – kaip atrodys nusileidimas nuo palūkanų bazinės normos viršukalnės ir kada bei kokią įtaką jis turės ekonomikai, teigia „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas ir pateikia jo prognozuojamus scenarijus.

Reklama

Spalį Europos Centrinis Bankas (ECB) pasiuntė rinkai nuo šių metų pradžios ilgai lauktą žinią – palūkanų bazinės normos bankas kelti nebeketina. Tačiau tuo pačiu ECB indikavo, kad artimiausius porą ketvirčių nematysime ir palūkanų mažėjimo. Toks scenarijus, pasak Ž. Maurico, gali pareikalauti iš Lietuvos verslo, ypač NT rinkos, didesnės ištvermės.

„Mes dabar esame užlipę į aukščiausią euro zonos palūkanų kalną per jos beveik 25 metų istoriją. Esminis klausimas – kada pradėsime nuo jo leistis. Jeigu EURIBOR kurį laiką bus laikomas tame pačiame lygyje ir mes šioje plynaukštėje užsilaikysime, tuomet prieš situacijai gerėjant galime sulaukti pablogėjimo. Tai yra, nors ir matysime šviesą tunelio gale, dalis įmonių tos šviesos gali nesulaukti. Kaip sakoma, šalčiausia yra prieš aušrą, tai, pavyzdžiui, NT rinkai, kurią labiausiai veikia EURIBOR pokyčiai, prieš palūkanų normoms pradedant kristi gali būti labai šalta“, – sako Ž. Mauricas.

Tačiau, ekonomisto nuomone, tikėtina, kad nepaisant spalio mėn. pasiųstų ECB signalų, sulauksime spartesnio palūkanų kritimo.

„Centriniai bankai yra lėti biurokratiniai mechanizmai ir jie didžiąja dalimi sprendimus daro žiūrėdami į galinio vaizdo veidrodėlį. Tai yra, jie vairuoja monetarinę politiką žiūrėdami į tai, kas jau yra už jų, kokie duomenys buvo praeityje. Tad matome, kad jie dažniausiai su palūkanų keitimo sprendimais vėluoja. Per vėlai jas kelia, per ilgai užlaiko aukštas, tada vėluoja jas sumažinti“, – pasakoja Ž. Mauricas.

Trečiąjį ketvirtį euro zonos BVP mažėjo ir tikėtina, kad ketvirtą ketvirtį rodikliai irgi bus neigiami, pažymi „Luminor“ vyr. ekonomistas. Tuo metu metinė infliacija euro zonoje lapkritį nukrito iki 2,4 proc. Palyginimui, prieš metus ji siekė 10,1 proc.

„Didelė tikimybė, kad ECB įvertinęs šiuos rodiklius ne tik, kaip ir žadėjo, daugiau nebekels palūkanų, bet ir turės daugiau pagrindo palūkanas mažinti jau kitų metų pavasarį. Tai, kad toks scenarijus labiau tikėtinas, rodo ir patys naujausi ženklai iš ECB“, – pastebi Ž. Mauricas.

Viena konservatyviausių ECB valdybos narių Isabel Schnabel dar prieš mėnesį sakiusi, kad palūkanų kėlimo opcija turėtų likti ant stalo, gruodžio 5 d. pakeitė savo nuomonę. Duodama interviu „Reuters“ ji netikėtai pareiškė, kad palūkanų normos kėlimo variantas dabar jau mažai tikėtinas, ir, negana to, politikai priimdami sprendimus neturėtų planuoti, kad iki kitų metų vidurio palūkanos išliks dabartiniame lygyje.

„Matydami sparčiau nei tikėtasi krentančią infliaciją ir ant recesijos slenksčio svyruojančią ekonomiką, centriniai bankai keičia nuomonę ir bus priversti galvoti apie spartesnį bazinės palūkanų normos mažinimą. Kita vertus, svarbu turėti omenyje, kad palūkanų normų keitimo efektas pasireiškia per maždaug 1–1,5 metų. Tai yra milžiniškas laiko tarpas. Mes praktiškai tik dabar pradedame jausti EURIBOR kėlimo pirmąjį piką, kuris buvo maždaug prieš metus. Tad ir bazinių palūkanų normų mažinimo efekto reikės palaukti“, – pažymi Ž. Mauricas.