Vos kelioms minutėms atsivertus naujienų portalą ar socialinius tinklus, galima nepastebėti, kaip prabėga pusvalandis ar daugiau. Nuolatinis nelaimių, konfliktų ir krizių naujienų naršymas, vadinamas „doomscrollingu“, gali didinti nerimą bei emocinį nuovargį. Ekspertų teigimu, šį įprotį veikia ir žmogaus psichologija, ir skaitmeninių platformų veikimo principai.
„Tele2“ skaitmeninės rinkodaros vadovė Justina Antropik atkreipia dėmesį, kad interneto platformos nuolat siūlo dar vieną turinio vienetą. „Naujienų portalai, socialiniai tinklai ir programėlės veikia realiuoju laiku – vos pasirodžius naujai informacijai, ji iš karto pasiekia vartotojus per pranešimus, rekomendacijas ar nuolat atsinaujinantį turinį“, – sako ji.
Kodėl taip sunku sustoti?
Jaunimo linijos savanoris, psichologas Kasparas Žiaučyna aiškina, kad skambios, kontroversiškos antraštės skatina spausti ir ieškoti atsakymų, net jei antraštė neatskleidžia viso straipsnio turinio.
„Taip galima kelioms valandoms ar net ilgiau įklimpti į naujienų srautą, patirti vis didesnį nerimą ar emocinį nuovargį“, – pažymi K. Žiaučyna. Ieškant naujos informacijos kyla emocinis sužadinimas, kuris skatina naršyti toliau.
Daugiau naujienų nebūtinai reiškia didesnį saugumą
Psichologo teigimu, blogas naujienas smegenys vertina kaip galimo pavojaus signalą. Žmogus bando suprasti, ar pavojus palies jį arba artimuosius, todėl gali kilti iliuzija, kad papildoma informacija suteiks daugiau kontrolės. Tačiau kai informacijos daugėja, o sprendimų neatsiranda, nerimas gali tik sustiprėti.
J. Antropik priduria, kad algoritmai vartotojams siūlo panašų turinį pagal jų pomėgius, todėl internetinis naujienų srautas praktiškai neturi pabaigos.
Ekspertai ragina stebėti savijautą: jei po naujienų naršymo kyla nerimas, pyktis, nuovargis arba sunkiau susikaupti, verta mažinti informacijos vartojimą.
Kaip susigrąžinti dėmesio kontrolę?
„Nebūtina visiškai atsisakyti naujienų ar socialinių tinklų. Daug naudos gali duoti paprasti sprendimai – išjungti nebūtinus programėlių pranešimus, nustatyti ekrano laiko limitus ar pasirinkti konkretų laiką naujienoms skaityti“, – pataria J. Antropik.
K. Žiaučyna rekomenduoja pokyčius pradėti mažais žingsniais: atsisakyti dalies pranešimų, daugiau laiko skirti mėgstamai veiklai, pasivaikščioti, pabendrauti gyvai ir savęs paklausti, kodėl šiuo metu norisi atsiversti naujienas. Taip lengviau atpažinti ribą, kada informacija padeda, o kada jau pradeda varginti.
Šaltiniai: „Tele2“; „Jaunimo linija“.