Investavimas
Buffett metodas: investavimo pamokos, kurios padėjo jam tapti milijardieriumi
Kai kalbame apie Warreną Buffettą, pasaulis dažnai kartoja tą pačią frazę: „Omahos orakulas“. Ji skamba beveik mitologiškai. Bet jeigu nuimame visą romantiką, lieka vienas paprastas žmogus, kuris, būdamas dar vaikas, pardavinėjo Coca-Cola po buteliuką ir skaičiavo centus geriau nei dauguma suaugusiųjų. Buffett istorija nėra apie genialius šuolius ar staigius laimėjimus. Ji apie metodą. Lėtą, ramų, nuoseklų metodą, kuris per kelis dešimtmečius pavertė jį vienu turtingiausių žmonių planetoje.
Reklama
Ir jei yra žmogus, kurio kelias paneigia greitos sėkmės mitus, tai būtent jis.
Vaikas su laikraščiais ir neįtikėtinu užsispyrimu
Buffett netapo investavimo legenda per naktį. Jis pradėjo nuo visiškai žemiškų dalykų. Būdamas 11-os nusipirko pirmąją akciją. 13-os jau deklaravo pajamas iš laikraščių pristatymo. Skaičiuodavo viską: kiek sutaupė, kiek galėtų sutaupyti, jei pirktų pigiau, ir kiek uždirbtų, jei tas pats kartotųsi dešimtmetį.
Jam nuo pat pradžių rūpėjo ne greiti pinigai, o mechanika už jų: kodėl kažkas brangsta, kodėl kažkas pinga, kodėl vieni žmonės praturtėja, o kiti ne.
Tai skamba paprastai, bet iš tikrųjų čia prasideda visas jo metodas – smalsumas, kurį palaiko disciplina.
Lūžis, kuris pakeitė Buffetto gyvenimą: Benjamin Graham
Nėra „Buffett metodo“ be Benjamin Graham – jo mokytojo, kuris suformavo vadinamąjį vertės investavimą. Tai mintis, kad akcijas reikia pirkti kaip prekes su nuolaida. Ne todėl, kad jos „madingos“, o todėl, kad reali jų vertė didesnė nei kaina biržoje.
Buffett buvo tiesiog apsėstas Graham knyga „The Intelligent Investor“. Turbūt galima sakyti, kad ši knyga jam buvo kaip receptas, kurį žmogus skaito visą gyvenimą ir vis dar atranda naujų detalių. Jis pats ne kartą sakė, kad tai geriausia investavimo knyga, kurią kas nors parašė. Ir jo sprendimai tai patvirtina.
Buffett anksti suprato, kad geras investuotojas turi būti ne prognozuotojas, o tyrėjas. Ir jis pasirinko būti būtent tuo – žmogumi, kuris ieško vertės ten, kur kiti jos nemato.
Reklama
Buffett paprastas principas: pirkti verslą, o ne akcijų kainą
Dauguma investuotojų žiūri į ekrane mirgančias kainas. Buffett žiūrėjo į tai, ką įmonė iš tikrųjų daro. Kiek ji uždirba. Ar turi stabilų pirkėją. Ar jos vadovai sąžiningi. Ką įmonė veiks po 10 metų.
Jis dažnai sakė: „Jeigu akcijų birža būtų uždaryta 10 metų, ar vis tiek laikytum šią akciją?“ Jei atsakymas „ne“, Buffett tokios įmonės nepirkdavo.
Šis metodas šokiruoja greito pelno siekiančius investuotojus. Bet jei žiūrime į faktus, būtent tai pavertė Buffettą milijardieriumi.
Jo portfelis – ne didžiausių technologijų medžioklė, o ilgalaikės istorijos
Įdomiausia tai, kad Buffett investavo ne į tai, kas „trending“. Jam nepatiko hype, jis net buvo sakęs, kad vengia to, kas atrodo pernelyg sudėtinga. Todėl ir neskubėjo į technologijų revoliuciją, kol nesuprato jos modelio.
Vietoje to jis pirko tai, kas patikima. Geico. Coca-Cola. The Washington Post. American Express. Visa tai įmonės, kurios egzistavo prieš jį ir egzistuos ilgai po jo.
Jo logika paprasta: jei žmonės gėrė Coca-Cola 100 metų, gers ir dar 50. Bent jau didžioji dalis. Ši mintis jam uždirbo milijardus.
Buffett kasdienybė: gyvenimas be arogancijos
Paradoksalu, bet vienas turtingiausių žmonių planetoje gyvena taip, tarsi turėtų vidutines pajamas. Jis vis dar gyvena tame pačiame name, kurį nusipirko 1958 metais. Jo pusryčiai – McDonald’s, ir dar priklauso nuo to, kiek tą rytą „jaučiasi išlaidus“. Lėktuvu skrenda ekonomiškai? Ne visada, bet ilgą laiką taip buvo. Investavimas
Ši kasdienė paprastumo rutina turi logiką. Buffett nesivaiko statuso simbolių, nes jam tai neturi jokios vertės. Jis investuoja į tai, kas duoda grąžą, ne į tai, kas sukelia įspūdį.
Ir čia, beje, yra viena iš priežasčių, kodėl jis taip sėkmingas: jis nepataikauja ego.
Buffett rizikos filosofija: nuobodi sėkmė
Kai dauguma žmonių riziką supranta kaip drąsų šuolį, Buffett ją supranta kaip išankstinį apskaičiavimą. Jis renkasi nuobodžias įmones. Tvirtus pelnus. Stabilias industrijas. Jis mėgsta atkaklumą, o ne dramą.
Štai kodėl Buffett turtas augo lėtai, bet stabiliai. Žmonės dažnai žiūri tik į galutinį rezultatą – dešimtis milijardų. Bet didžioji dalis šio turto atsirado jam perkopus 60 metų. Ne 20, ne 30, net ne 40.
Čia ir yra Buffett metodo esmė: laikas yra galingiausias investuotojo sąjungininkas. Pinigų investavimas
Jo garsioji taisyklė, kurią žino visi
Buffett yra pasakęs dvi taisykles, kurios tapo legenda:
-
Niekada neprarask pinigų.
-
Niekada nepamiršk taisyklės numeris vienas.
Skamba kaip juokas, bet logika paprasta: apsaugok kapitalą. Nes praradus 50 procentų turto, reikia uždirbti 100 procentų, kad grįžtum į pradžią. Tai matematika, nuo kurios daug kas nusisuka, nes ji nepatogi.
Buffett metodas skatina nepamesti šalto proto, kai rinkoje kyla panika. Jis sako, kad investuotojas turi būti racionalus tada, kai visi aplink yra emocingi. Ir tai viena sunkiausių pamokų. Revoliucinis „Doramed“ sprendimas
Ko gali išmokti verslas?
Verslo auditorijai Buffett istorija vis dar aktuali ne tik dėl investavimo. Ji aktuali dėl valdymo logikos. Buffett niekada nesistengė vadovauti visoms įmonėms, kurios priklauso „Berkshire Hathaway“. Jis pasirinko kitą kelią: ieškojo vadovų, kuriais galėtų pasitikėti, ir leisdavo jiems dirbti. Jis tikrino ne tik finansus, bet ir charakterį. Jis norėjo verslų, kurie veikia be nuolatinio vadovavimo.
Ši filosofija yra vienas svarbiausių jo metodų. Buffett tiki, kad geri verslai turi stovėti ant savo kojų, ne ant investuotojo pečių.
Išvada: Buffett metodas – ne paslaptis, o disciplina
Warren Buffett neturi magiškos formulės. Jis neturi greitos sėkmės recepto. Jis turi principus, kurių laikosi visą gyvenimą: kantrybę, discipliną, paprastumą ir investavimą tik į tai, ką supranta.
Jo sėkmė nėra nuotykis. Ji yra rutina. Ir būtent todėl ji tokia patikima. „Circle K Lietuva“ pradėjo veikti naujas atsiskaitymo už degalus būdas
Jeigu jo istorija kažko moko, tai šito:
dideli rezultatai atsiranda tada, kai žmogus daro teisingus dalykus ilgiau, nei kiti ištveria.
Ir Buffett tai įrodė ne žodžiais, o skaičiais, kurie kalba už jį jau daugiau nei 60 metų.
Reklama
