Paskelbta
3 metai prieš-
Pastarųjų metų energijos kainų svyravimai, o taip pat Lietuvos oro uostų tvarumo įsipareigojimai iki 2030-ųjų tapti aplinkai neutralia organizacija, skatina imtis svarbių ateities sprendimų, vienas jų – saulės kolektoriais padengtas šiuo metu statomas Vilniaus oro uosto naujojo išvykimo terminalas. Planuojama, kad saulės kolektoriai iš viso dengs 5 tūkst. kv. metrų plotą ir patenkins apie trečdalį viso naujojo išvykimo terminalo elektros poreikio. Šiaulių oro uosto laukia pokyčiai
„Atsinaujinančios energijos technologijos yra labai svarbi darnios Lietuvos oro uostų plėtros dalis. Šiuo projektu atveriame naują pažangos lygį, kai mažindami savo poveikį aplinkai galėsime aptarnauti dvigubai daugiau keleivių“, – sako Lietuvos oro uostų Plėtros departamento direktorius Arnas Dūmanas.
Moderni dvipusių saulės kolektorių sistema iš viso dengs apie 70 proc. būsimo terminalo stogo ploto ir užtikrins 488kW galią. Iš saulės pasigaminta elektros energija turėtų patenkinti apie 30 proc. viso nuolatinio elektros poreikio 14,4 tūkst. kv. metrų terminalo pastate. Vilniaus oro uoste baigtas svarbus naujo išvykimo terminalo statybos etapas – prasidės technologijų diegimas
Pasak A. Dūmano, skaičiuojama, kad dvipusių elementų sistemos efektyvumas yra maždaug penktadaliu didesnis už įprastų saulės kolektorių.
„Tam, kad dvipusiai kolektoriai veiktų maksimaliai efektyviai, prieš tai bus įrengta balta stogo danga. Šis tvariosios architektūros sprendimas taip pat leis ženkliai efektyviau naudoti būsimas vidaus patalpų šaldymo sistemas, nes baltas stogas mažiau įkais ir mažiau šildys vidaus patalpas, kurias vėliau reikėtų atvėsinti“, – sako Lietuvos oro uostų plėtros departamento direktorius.
Be to, numatyta, kad naujasis terminalas naudos penkis kartus mažiau šildymo energijos negu dabartiniai oro uosto terminalų pastatai. Ant naujojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo stogo sumontuoti saulės energijos moduliai
Saulės kolektorių įrengimo darbus numatyta atlikti 2024 metų gegužės–rugpjūčio mėnesiais. Visi darbai turi būti atlikti taip, kad A++ energinės klasės pastatui po statybų pabaigos galėtų būti suteiktas „BREEAM Good“ lygio sertifikatas.

Lietuvos oro uostų duomenimis, pastačius naująjį 14,4 tūkst. kv. metrų terminalą, bendras Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas – dvigubai (nuo 1 200 iki 2 400 keleivių per valandą). Stulbinanti Lietuvos oro uostų plėtra
Dviejų aukštų pastato pirmajame aukšte veiks keleivių registracijos erdvė su savitarnos zona, kurioje bus galima savarankiškai ne tik registruotis skrydžiui, bet ir priduoti bagažą. Taip pat bus įrengtos bendros viešos erdvės, kavinės ir kitos komercinės zonos bei oro bendrovių biurai.
Planuojama, jog naujasis terminalas pradės veikti 2025 m. I ketvirtį.
Kauno oro uoste iškils daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė
Lietuvos oro uostai ieško rangovų senųjų Vilniaus oro uosto terminalų konversijai: daugiau erdvių keleiviams ir papildomoms paslaugoms
Architektai kviečiami projektuoti Vilniaus oro uosto ateities plėtrą: planuojamas naujasis atvykimo terminalas
Vilniaus oro uostas renka 1000 testuotojų – siūlo pirmiems išbandyti naująjį išvykimo terminalą
Augantis Kauno oro uostas velkasi naują rūbą: jau montuojami naujieji keleivių terminalo fasadai, dengiamas stogas
Vilniaus oro uoste baigta centrinės aikštės rekonstrukcija: projekto esminiai darbai baigti mėnesiu anksčiau
Kauno oro uoste tarpinis perono plėtros finišas: orlaiviai jau rieda modernizuota perono dalimi
Lietuvos oro uostai 10 metų kartu: įspūdingiausi dešimtmečio plėtros projektai
Pasiruošimas Vilniaus oro uosto naujo atvykimo terminalo statyboms prasideda: Lietuvos architektų sąjunga organizuos konkursą geriausiam pasiūlymui atrinkti



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ patvirtino Lietuvai A+ ilgalaikio skolinimosi reitingą su stabilia perspektyva. Tai šiuo metu yra aukščiausias...
Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ projektas Lietuvoje perėjo dar vieną svarbų etapą. Aplinkos apsaugos agentūra spalio 23 dieną priėmė sprendimą...
„Telia Lietuva“ per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius uždirbo 78,8 mln. eurų grynojo pelno – 16,5 proc. daugiau nei tuo...
Lietuvos gynybos pramonės įmonės „RSI Europe“ ir Estijos partnerės „Odin Defence“ projektui skirta 29,5 mln. eurų Europos Sąjungos finansavimo. Lietuvių...
Lietuvos maitinimo verslui artimiausiu metu nereikėtų tikėtis grįžtančios sumažintos PVM lengvatos. Finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitete...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...