Druskininkų pažadas Lietuvai: kodėl jie tiki, kad taps geriausia kultūros sostine?

Šeštadienio vakarą Druskininkų Pramogų aikštėje įvyko „Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės“ atidarymo ceremonija: kvapą gniaužianti elektroninės muzikos, geometrinių figūrų ir judesio simfonija „Didysis Čiurlys“, sukurta pagal teatro ir renginių režisieriaus Aurimo Kamantausko viziją.

Reklama

Lyno akrobatas, gyvos avys ir odė M. K. Čiurlionio kūrybai

Teatrališkasis Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginys „Didysis Čiurlys“ – tai simboliais prisotinta odė, žyminti istorinės Druskininkų asmenybės ir garsaus lietuvių kompozitoriaus, dailininko bei chorvedžio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.

„Druskininkai, kaip Lietuvos kultūros sostinė, šiems metams paruošė ypatingą programą. Nuo tradicija tapusių Narcizų žydėjimo, Kurorto ir Turizmo dienų, iki naujų iniciatyvų – visus metus švęsdami M. K. Čiurlionio 150-ąjį gimtadienį pakviesime į daugiau kaip 350 renginių. Kviečiu visus aktyviai iš visos širdies įsitraukti ir dalyvauti renginiuose, atrasti kultūros grožį ir tapti neatsiejama šių metų kūrybinės kelionės dalimi“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Lietuvos kultūros sostinės renginių sezonas atidarytas su įspūdingais renginių organizatoriaus A. Kamantausko, dar geriau žinomo kaip „wow“ efektų kūrėjo, režisūriniais sprendimais, kuriuose harmoningai susiliejo keturių stichijų – gamtos, vandens, oro ir saulės – simboliai.

Pasirodymo metu virš žiūrovų jūros plaukė lyno akrobatas, o neramias minčių aveles galvoje įkūnijo tikros, per re(n)ginio erdvę genamos avys. Jų priešakyje – esminė renginį „Didysis Čiurlys“ vienijanti siužeto detalė: lazda. Įrankis, kūrėjo rankose įgyjantis aibę skirtingų pavidalų. Tai – ir teptukas, nutapęs M. K. Čiurlionio paveikslus, ir rašiklis, kuriuo savo mylimajai jis rašydavo eiles, ir batuta, kuria kvietė savo vadovaujamą chorą nerti į muzikos garsų gelmes, o žiūrovus – į menininko vidinį pasaulį.

Įstabią choreografiją atidarymo ceremonijai drauge su renginiui suburta 122 Lietuvos šokėjų grupe pristatė tarptautinio pripažinimo sulaukęs prancūzų choreografas Sadeckas Berrabahas, dirbęs su tokiomis POP muzikos pasaulio žvaigždėmis, kaip Shakira, Chris Brown ir „Black Eyed Peas“. Jo kūrybą taip pat buvo galima išvysti prestižiniuose „Grammy“ apdovanojimuose ir 2023-ųjų Paryžiaus madų savaitėje.

Reklama

Scenoje – Lietuvos ir užsienio žvaigždės

Per atidarymo programai suburtą komandą – užsienio žvaigždes ir iš Druskininkų kilusius, „Čiurlionio paliestus“, talentingus Lietuvos kūrėjus – renginio režisierius A. Kamantauskas simboliškai įprasmino ne tik M. K. Čiurlionio muziką, laiškus, paveikslus ir pasakas, bet ir lietuviams būdingą meninį polėkį.

Scenografiją Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginiui kūrė Naurimas Michailiuk, vizualinį pasakojimą scenoje kartu su savo sūnumi Pranciškumi pristatė aktorius ir dramaturgas Justas Tertelis, o viso renginio metu užburiančiai skambėjusią elektroninės M. K. Čiurlionio muzikos interpretaciją parašė elektroninės muzikos kompozitorius Liudas Lazauskas-Roe Deers. Visi šie kūrėjai kilę iš Druskininkų.

„Norėjau sukurti vizualią, muzikalią, pramoginę šventę, kurios centre būtų pakylėta istorija, prabanga ir rafinuotumas. Tarsi modernus, šiuolaikiškai įprasmintas „Didysis Getsbis“, tačiau su didžiu lietuvybės simboliu – Čiurlioniu bei išskirtinai jo paveiksluose sutinkamu paukščiu Čiurliu. Tai – simbolis, tapęs kertine mano renginio idėjos dalimi.

Kiekvieną prie renginio prisidėjusį kūrėją vadinu „Čiurlionio paliestu“ – net ir prancūzų choreografą Sadecką Berrabahą, kuris taip pat yra dailininkas bei muzikos kūrėjas, o jo autentiška choreografijos technika, dar kitaip žinomas kaip „Murmuration“, įkvėpta judesių, primenančių danguje skriejančių paukščių būrį.

Visa ši simbolika gražiai susiliejo į vieną įsimintiną projektą – Čiurlionio muziką perkūręs jaunasis talentas iš Druskininkų Liudas Lazauskas-Roe Deers kartu su prancūzų choreografu Sadecku Berrabahu tapo šio reginio herojais, o pats Čiurlionis virto Čiurliu, paukščiu, skrydžio ir laisvės metafora“, – konceptualia renginio idėja dalinasi „Didžiojo Čiurlio“ organizatorius ir renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas Aurimas Kamantauskas.

Lietuvai perduoda svarbią žinutę

Akylesni Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymą stebėję ir per televizijos ekranus renginio transliaciją sekę žiūrovai galėjo pamatyti ir svarbią prancūzo choreografo S. Berrabaho pasirodyme užšifruotą žinutę, tampančią vis aktualesne šių dienų kontekste.

„Manau, kad šiandien, kai pasaulyje vyksta be galo daug neramių ir baimę keliančių įvykių, mums ypač svarbu skatinti žmones susiburti, susijungti tarpusavyje ir skleisti vienybės jausmą. Tai – mano pirmoji žinutė, kurią visada siekiu skleisti per savo kūrybą tarptautiniuose pasirodymuose ir stengiuosi ją perteikti Druskininkų renginyje“, – kelios dienos prieš didžiąją atidarymo ceremoniją sakė S. Berrabahas.

Kadangi prancūzų choreografas išgarsėjo rankų choreografija, kurios metu per šokėjų kuriamas geometrines figūras „užrašomi“ įvairūs tekstai, žiūrovai galėjo perskaityti ir itin konkrečią, lašeliu humoro praturtintą Druskininkų žinutę Lietuvai, panaudojant ir Čiurlionio laiškuose Sofijai mėgtą žodį „nepyk“: „Nepyk, bet tikiu, kad geriausia Lietuvos kultūros sostine bus Druskininkai.“

A. Kamantausko režisuotas renginys „Didysis Čiurlys“ atidarė metų trukmės Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės programą, kurioje laukia daugiau kaip 350 skirtingų renginių.

Pamatyti pirmąjį šios programos renginį, atidarymo ceremoniją, susirinko sausakimša Pramogų aikštė: kurorto gyventojai ir miesto svečiai susibūrė pasveikinti „Didžiojo Čiurlio“, atnešusio Druskininkams Lietuvos kultūros sostinės karūną.