KAS ĮDOMESNIO ŠIUOLAIKINĖJE TAUTODAILĖJE?

Tautodaile yra vadinami savamokslių lietuvių tautos meistrų sukurti vaizduojamosios ir taikomosios dailės darbai. Pastarąją sudaro visi dirbiniai, kuriuos galima pritaikyti buityje. O vaizduojamajai tautodailei priklauso religinės paskirties skulptūros, mėgėjiški tapybos ir grafikos kūriniai. Kur pastaruoju metu Lietuvoje vyksta tautodailės parodos galite sužinoti apsilankę internetinėje svetainėje Pickvibe.

Reklama

Kas lietuvių tautodailėje žavi turistus, atvykusius iš kitų kraštų?

Užsieniečius labiausiai žavi lietuviška kryždirbystė. Be to, ji nuo 2001 metų yra įtraukta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Tiek atvykėliams, tiek mūsų tautiečiams akį patraukia stilizuoti augalinės ir gyvūninės tematikos raštai, pasikartojančios geometrinės figūros „apgyvendinti“ tekstilės, odos, medžio ir akmens dirbiniuose. Visa tai atveria mūsų kraštui būdingos pasaulio sampratos gilumas, tautinės savimonės šaknis ir dvasinės kultūros istoriją.

Kaip tautodailėje gali būti naudojami žolynai, medžių šakelės ir kita augmenijos atributika?

Atsiranda tautodailės kūrėjų savo dirbiniams naudojančių augmeninę atributiką. Pavyzdžiui, prieniškė tautodailininkė Gintvilė Giedraitienė iš augmenijos sukuria saulutes, kryželius, paukštelius, verbas, sodus, įvairias kompozicijas, kuriose naudoja bitkrėsles, šermukšnių uogas ir šakeles. Jos kūriniai dvelkia sudžiūvusių žolynų kvapais, stebina savo trapumu, lankstumu.

O Skuodo krašto tautodailininkė Irena Gadeikienė kuria reljefinio tipo paveikslus, kuriuose ant tradiciškai pateikto tapybinio fono iš medžių šakelių, žolelių, gėlių žiedų, šiaudų ir kitokių natūralios gamtos dovanų prilipdo iškilius įvairius architektūrinius statinius, kitokias paveikslo detales, kurios padeda jam išsiveržti iš įprastinės plokštumos.

Kaip vystosi nūdienos tautodailė?

Lietuvių tautodailė išsaugo senąsias tradicijas net ir dabar, kai kūryboje naudoja pačias naujausias šiuolaikines technologijas ir labiau sąveikauja su profesionaliuoju menu. Tuo pačiu ji skatina ir naujų vietinių tradicijų atsiradimą, prisideda prie tautodailės sklaidai skirtų renginių prestižo didinimo. Lietuvos savivaldybėse daug dėmesio skiriama tautodailininkų poreikiams ir jų veiklos populiarinimui vietos bendruomenėse.

Kad tautodailė neliktų vien prisiminimu ir gyvuotų toliau pastangų negaili vietinių meno mokyklų pedagogai, o ir patys tautodailininkai ieško sau pamainos. Jų pagrindinis tikslas – supažindinti vaikus ne tik su pasaulio dailės, bet ir tautodailės pagrindais, nes ji vis dėlto yra visa ko pagrindas.