Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2026 metų pensijų apžvalga rodo, kad Lietuvoje vidutinį atlyginimą gaunantiems vyrams gali tekti papildomai kaupti daugiau nei penktadalį pajamų, jei jie siekia pensijoje gauti 70 proc. ankstesnio bruto atlyginimo. Pagal šį konkretų teorinį scenarijų Lietuva išsiskiria tarp 41 nagrinėtos šalies.
Ką iš tiesų reiškia daugiau nei 20 proc. rodiklis?
EBPO ataskaitoje „OECD Pensions Outlook 2026“ apskaičiuotas papildomų įmokų poreikis (angl. contribution gap) – kiek dar reikėtų kaupti greta privalomos pensijų sistemos, kad būtų pasiektas pasirinktas pensinių pajamų tikslas. Vidutinį atlyginimą gaunantiems vyrams tikslas yra 70 proc. ankstesnių bruto pajamų. Tai nėra naujas įstatymu nustatytas įmokos tarifas ar individuali rekomendacija kiekvienam Lietuvos gyventojui.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) pateiktoje tyrimo apžvalgoje nurodoma, kad Lietuvoje šis teorinis papildomas poreikis viršija 20 proc., Airijoje siekia apie 19 proc., Lenkijoje – 17 proc., o Latvijoje ir Estijoje – maždaug po 12 proc. Tarp šalių, kuriose nustatytas teigiamas papildomų įmokų poreikis, vidurkis sudaro 9,7 proc.
EBPO pažymi, kad apskaičiuotos spragos priklauso nuo pensinio amžiaus, gyvenimo trukmės, įmokų mokėjimo laikotarpio ir investicinės grąžos prielaidų. Faktinis konkretaus žmogaus poreikis gali būti visai kitoks.
LIPFA atkreipia dėmesį į pensijų kaupimo reformą
„Šiandien daug kalbame apie galimybę atsiimti pensijai kauptus pinigus, tačiau gerokai mažiau – apie tai, iš ko gyvensime po 20 ar 30 metų. EBPO skaičiavimai primena, kad vien valstybinės pensijos norimam gyvenimo lygiui gali nepakakti“, – teigia LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas.
Pasak asociacijos, Lietuvoje 2025 metais savanoriškai papildomai pensijai kaupė 9,8 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Palyginimui, Latvijoje šis rodiklis siekė 35,8 proc., o Lenkijoje – 60,7 proc. Pastarasis rodiklis apima ir dalį žmonių, kurie anksčiau dalyvavo privalomoje kaupimo sistemoje, todėl skirtingų šalių duomenys nėra visiškai tapačiai palyginami.
Airija ir Lenkija pasirinko automatinio įtraukimo modelius
Airijoje 2026 metų pradžioje įvesta automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą sistema. Pagal jos pradines sąlygas darbuotojas įmoka 1,5 proc. atlyginimo, darbdavys – tiek pat, o valstybė prideda 0,5 proc. Iki 2035 metų numatoma šias dalis palaipsniui didinti.
Lenkija panašų automatinio įtraukimo modelį pradėjo taikyti 2019 metais. LIPFA vadovo vertinimu, šių šalių patirtys rodo, kad valstybės ir darbdavių dalyvavimas gali skatinti papildomą kaupimą, tačiau įvairių šalių pensijų sistemų struktūra ir gyventojų galimybės taupyti skiriasi.
Vėliau pradėjus kaupti, reikalingos didesnės įmokos
EBPO skaičiavimais, pradėjus papildomai kaupti nuo 45, o ne nuo 22 metų, tam pačiam teoriniam pensijos tikslui pasiekti gali reikėti maždaug dvigubai didesnės kasmetinės įmokų dalies. Tačiau EBPO kartu pabrėžia, kad žmonėms, turintiems brangių skolų, mažas pajamas ar būtinybę sukaupti finansinį rezervą, didinti pensijų įmokas gali būti sudėtinga.
LIPFA taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvoje sumažėjusius pensijų kaupimo mokesčius: asociacijos pateiktais duomenimis, 2025 metais jie siekė maždaug 0,2–0,5 proc. Vis dėlto kaupimo kaštai yra tik vienas iš veiksnių – svarbios ir rizika, įmokų trukmė, sukauptos lėšos bei būsimos pensinės pajamos.
Šaltiniai: EBPO – „OECD Pensions Outlook 2026“; LIPFA.