Elektros tiekimo nutrūkimas įmonei gali reikšti ne vien trumpą nepatogumą. Gamyboje gali sustoti įrenginiai, prekyboje – sutrikti šaldymas, o paslaugų sektoriuje – klientų aptarnavimas. Spalio 26 d. „Lrytas“ paskelbtoje ekspertų apžvalgoje pabrėžta, kad išankstinis atsarginio maitinimo planas padeda mažinti galimus nuostolius.
Nuo ko pradėti pasirengimą?
Pirmiausia verta nustatyti, kurie procesai negali sustoti. Vienoms įmonėms pakanka apsaugoti serverius ir ryšio įrangą, kitoms būtina palaikyti šaldymo įrenginių, siurblių ar gamybinių valdiklių veiklą. Po to apskaičiuojamas svarbiausių sistemų energijos poreikis ir jų paleidimo apkrovos.
Generatorius ir UPS nėra tas pats
Generatorius gali užtikrinti ilgesnį elektros tiekimą, tačiau jam paleisti reikia laiko. Nepertraukiamo maitinimo šaltinis (UPS) skirtas apsaugoti jautrią įrangą nuo trumpo pertrūkio. Kai kuriais atvejais abu sprendimai papildo vienas kitą.
Kas svarbu po įrengimo?
Atsarginę sistemą būtina reguliariai bandyti, prižiūrėti, tikrinti kuro ar baterijų atsargas. Vidaus degimo generatoriai negali būti naudojami uždarose patalpose dėl apsinuodijimo anglies monoksidu pavojaus. Ši tema yra praktinė ekspertų apžvalga, o ne pranešimas apie šiandien Lietuvoje įvykusį elektros sutrikimą.
Atsarginiai elektros generatoriai. Iliustracija: Rsparks3 / Wikimedia Commons, CC0.
Šaltiniai: Lrytas.