„Juodojo penktadienio“ išpardavimai jau vilioja pirkėjus: ekspertas įspėja apie gudrybes, kurios gali brangiai kainuoti

Donatas Drakickas, „Tele2“ pridėtinių paslaugų ir produktų vadovas

Artėjant „Juodajam penktadieniui”, pirkėjus vilioja didelės nuolaidos, tačiau ne kiekvienas patrauklus pasiūlymas padeda sutaupyti. Sukčiai kuria įtikinamai atrodančias elektronines parduotuves, reklamuoja neegzistuojančias prekes ir siunčia netikrus pranešimus apie siuntas. „Tele2″ pridėtinių paslaugų ir produktų vadovas Donatas Drakickas paaiškina, į ką atkreipti dėmesį, kad išpardavimų pirkinys netaptų brangia klaida.

Nors oficialus „Juodasis penktadienis” vyks tik lapkričio 27-ąją, prekybininkai pirkėjus nuolaidomis vilioja jau dabar. Dalis parduotuvių išpardavimus pradėjo gerokai anksčiau, todėl progų įsigyti seniai planuotą pirkinį netrūksta. Tačiau skubėjimas pasinaudoti patraukliu pasiūlymu gali kainuoti brangiai – tuo naudojasi ir sukčiai.

„Per išpardavimus žmonės dažnai pirmiausia galvoja, kaip nepraleisti gero pasiūlymo, o ne ar parduotuvė patikima. Sukčiai tuo naudojasi – sukuria skubos įspūdį, pasiūlo neįprastai mažą kainą ir tikisi, kad pirkėjas nespės patikrinti informacijos. Todėl svarbu vertinti ne tik nuolaidą, bet ir tai, kas ją siūlo”, – sako „Tele2″ pridėtinių paslaugų ir produktų vadovas Donatas Drakickas.

Netikra parduotuvė gali atrodyti kaip tikra

Anot eksperto, sukčių kuriamos elektroninės parduotuvės tampa vis įtikinamesnės. Jose galima rasti žinomų prekių ženklų logotipus, kokybiškas produktų nuotraukas ir teigiamus atsiliepimus.

„Anksčiau netikras parduotuves neretai išduodavo prastas vertimas ar neįprastas dizainas. Dabar dirbtinis intelektas leidžia greitai sukurti įtikinamus prekių aprašymus, reklamas ir net tariamus klientų atsiliepimus. Todėl tvarkingai atrodanti svetainė savaime nieko neįrodo”, – aiškina D. Drakickas.

Pavojus gali tykoti ir jau apsipirkus. Kibernetinio saugumo bendrovės „Whalebone” 2026 m. tyrime nagrinėtos sukčiavimo svetainės, kuriose apsimetama siuntų pristatymo bendrovėmis. Žmonės viliojami įvesti kortelės duomenis, neva norint patikslinti adresą ar sumokėti nedidelį pristatymo mokestį. Tokios nuorodos gali būti siunčiamos ne tik SMS, bet ir per RCS (išplėstinių ryšio paslaugų) ar „iMessage” žinutes.

„Jei laukiate kelių siuntų, pranešimas apie pristatymo problemą gali pasirodyti visiškai įprastas. Tačiau net ir kelių eurų mokestis gali būti tik pretekstas išvilioti kortelės duomenis. Gavus tokią žinutę, siuntos būseną saugiausia tikrinti oficialioje pristatymo bendrovės svetainėje ar programėlėje”, – pataria ekspertas.

Ką patikrinti prieš spaudžiant „Pirkti”?

Pasak „Tele2″ pridėtinių paslaugų ir produktų vadovo, pirmiausia verta įvertinti, ar nuolaida iš tiesų naudinga. Įspūdingas procentas dar nereiškia geriausio pasiūlymo, todėl naudinga palyginti prekės kainą keliose parduotuvėse ir, jei įmanoma, patikrinti jos kainų istoriją. Taip pat svarbu peržiūrėti galutinę krepšelio sumą – ar joje neatsirado papildomų paslaugų arba kitų neplanuotų išlaidų.

Ne mažiau svarbu patikrinti patį pardavėją. Anot D. Drakicko, prieš perkant nepažįstamoje elektroninėje parduotuvėje reikėtų pasidomėti jos kontaktais, prekių grąžinimo sąlygomis ir atsiliepimais nepriklausomuose šaltiniuose. Vien tai, kad parduotuvės reklamą matėte socialiniuose tinkluose, dar nereiškia, kad ji patikima.

Ekspertas taip pat pataria nepasiduoti dirbtinai kuriamam skubos jausmui. Pranešimai „liko tik dvi prekės” ar nuolat tiksintis laikmatis gali paskatinti pirkti neapgalvojus. Jei pasiūlymas atrodo pernelyg geras, kad būtų tikras, verta skirti papildomą minutę jam patikrinti.

Prieš patvirtinant mokėjimą svarbu įsitikinti, kad banko programėlėje rodoma suma ir gavėjas atitinka pirkinį. Jei duomenys nesutampa, operacijos tvirtinti nereikėtų. Gavus netikėtą žinutę apie siuntos ar mokėjimo problemą, informaciją saugiau tikrinti oficialioje pardavėjo arba pristatymo bendrovės svetainėje.

Papildomai apsisaugoti gali padėti „Tele2″ paslauga „Interneto apsauga”, kuri automatiškai blokuoja prieigą prie žinomų kenkėjiškų svetainių ir padeda apsisaugoti nuo sukčių nuorodų. Ji veikia tinklo lygmeniu, todėl nereikia diegti papildomų programėlių.

Jei mokėjimo kortelės duomenis jau įvedėte įtartinoje svetainėje, nedelsdami susisiekite su banku. Jei pinigai jau pervesti, pasiteiraukite dėl galimybės užginčyti operaciją ir apie galimą sukčiavimą praneškite policijai.

Nuotrauka: „Tele2“.

Šaltiniai: „Tele2“.

Exit mobile version