Didesnis atlyginimas nebūtinai reiškia didesnį finansinį saugumą. „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės Lietuvoje vadovė Ieva Linkutė-Urbonė ir psichologė Jovita Kriukelytė pabrėžia, kad pasitenkinimą finansine padėtimi lemia ne tik gaunama suma, bet ir išlaidos, įsipareigojimai, santaupos bei asmeninis santykis su pinigais.
Finansinis saugumas prasideda nuo išlaidų ir santaupų balanso
„Finansinė gerovė prasideda ne nuo konkretaus atlyginimo, o nuo tvaraus santykio tarp pajamų, išlaidų ir santaupų. Net ir nemažai uždirbantis žmogus gali jausti įtampą, jei didžioji pajamų dalis iš karto skiriama įsipareigojimų įmokoms“, – sako I. Linkutė-Urbonė.
Banko atstovė rekomenduoja įvertinti, kiek pajamų skiriama būtiniausiems poreikiams ir skolų įmokoms, kiek lieka taupymui ir kokios sumos pakaktų netikėtai sumažėjus pajamoms. Svarbiausia – ne vieno mėnesio sąskaitos likutis, o gebėjimas nuosekliai vykdyti įsipareigojimus ir turėti finansinį rezervą.
Psichologė J. Kriukelytė atkreipia dėmesį, kad žmonės, gaunantys panašias pajamas, savo finansinę padėtį gali vertinti skirtingai. Tam įtakos turi ankstesnė patirtis, poreikiai ir pasitikėjimas savo gebėjimu susidoroti su gyvenimo pokyčiais.
Padidėjęs atlyginimas gali greitai virsti naujomis išlaidomis
Pasak eksperčių, augant pajamoms dažnai kyla ir gyvenimo standartas – pasirenkamas brangesnis būstas, automobilis, laisvalaikio paslaugos ar kelionės. Nors tai gali pagerinti gyvenimo kokybę, papildomos nuolatinės išlaidos sumažina galimybes taupyti.
„Jei visas pajamų prieaugis nepastebimai virsta didesnėmis nuolatinėmis išlaidomis, žmogaus finansinis atsparumas iš esmės nepasikeičia“, – teigia I. Linkutė-Urbonė. Gavus didesnį atlyginimą ji siūlo iš anksto nuspręsti, kokia papildomų pajamų dalis bus skiriama rezervui, ilgalaikiams tikslams ir gyvenimo kokybei.
J. Kriukelytės teigimu, prie geresnių gyvenimo sąlygų žmonės gana greitai pripranta. Todėl didesnės pajamos ne visada panaikina finansinį nerimą, jei kartu nuolat auga lūkesčiai.
Lyginantis su kitais dažnai matoma tik jų išlaidų pusė
Socialiniuose tinkluose matomi pirkiniai ar kelionės gali sudaryti įspūdį, kad tam tikras vartojimo lygis yra būtinas sėkmės ženklas. Tačiau kitų žmonių santaupos, skolos ir finansiniai įsipareigojimai dažniausiai lieka nematomi.
Banko atstovė primena, kad prieš didesnį pirkinį verta apskaičiuoti ne tik jo kainą ar mėnesio įmoką, bet ir ilgalaikes išlaikymo sąnaudas bei poveikį kitiems finansiniams tikslams.
Biudžete verta numatyti vietos ir malonumams
Griežtas visų nebūtinų išlaidų ribojimas nebūtinai padeda ilgam laikui. Psichologė siūlo rinktis žmogui prasmingas patirtis – laiką su šeima, mėgstamą veiklą ar poilsį – ir nevertinti vieno universalaus „teisingo“ pinigų leidimo būdo.
„Luminor“ atstovė pataria santaupoms skirtą pajamų dalį atidėti vos gavus atlyginimą. Taip kasdienius pirkinius ir malonumus galima planuoti aiškiau, nes svarbiausiems finansiniams tikslams jau būna skirta numatyta suma.
Eksperčių įžvalgos nepateikia vienos visiems tinkančios atlyginimo ribos: ji priklauso nuo namų ūkio poreikių, finansinių įsipareigojimų ir asmeninių prioritetų.
Šaltiniai: „Luminor“.