Klaipėdoje planuojamo CO₂ perkrovos terminalo projekte tęsiami svarbiausi planavimo etapo darbai – atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, baigtos prieš-projektinių sprendinių studijos ir rengiamasi tolesniems projekto etapams. Lapkričio 10 d. vykusiame susitikime „KN Energies” projekto pažangą pristatė Klaipėdos bendruomenių asociacijos, Vitės ir Melnragės bendruomenių atstovams.
Ką „KN Energies“ pristatė bendruomenėms?
Susitikimo su bendruomenėmis metu „KN Energies” atstovai pristatė CO₂ perkrovos terminalo Klaipėdoje progresą ir artimiausius projekto etapus. Perkrovos terminalo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) analizę bei teritorijų planavimo paslaugas teikiančios įmonės „Sweco Lietuva” atstovai supažindino bendruomenes su vykstančio PAV proceso eiga ir tolesniais numatomais darbais.
„Poveikio aplinkai vertinimas yra vienas svarbiausių projekto parengiamųjų etapų, todėl mums svarbu ne tik nuosekliai atlikti visus reikalingus vertinimus, bet ir apie jų eigą informuoti bendruomenes. Siekiame, kad gyventojams būtų aišku, kas jau atlikta, kokie darbai vyksta šiuo metu ir kas numatyta toliau. Taip pat siekiame išgirsti bei atsakyti į bendruomenėms kylančius klausimus – dalis susitikimo buvo skirta būtent tam”, – teigia Rūta Tumėnienė, „KN Energies” Naujų energijos šaltinių vadovė.
CO₂ perkrovos terminalo Klaipėdoje prieš-projektinių sprendinių studiją (angl. FEED) atlikusios Norvegijos inžinerijos bendrovės „Aker Solutions” atstovai taip pat gyventojams pristatė studijų bei kiekybinio rizikos vertinimo (angl. QRA) rezultatus. Šios studijos būtinos planuojamo terminalo techniniams sprendiniams detalizuoti ir su jo veikla susijusiems saugos aspektams įvertinti.
Kaip veiks tarpvalstybinis CO₂ transportavimo tinklas?
Klaipėdos CO₂ perkrovos terminalas yra centrinė „CCS Baltic Consortium” projekto dalis, kuriuo siekiama sukurti pirmąjį tarpvalstybinį anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir saugojimo (angl. carbone capture and storage, CCS) tinklą Baltijos regione. Šis projektas buvo įkurtas dar 2022 m., o „KN Energies” jame veikia kaip projekto koordinatorė ir partnerė.
CCS technologija bei kuriama infrastruktūra yra viena pagrindinių priemonių, galinčių padėti sunkiajai pramonei, tokiai kaip cemento gamintojai, tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje sumažinti savo taršos „pėdsaką” bei toliau sėkmingai tęsti veiklą. Deja, tačiau kai kuriais atvejai, pavyzdžiui, cemento gamybos metu, neįmanoma išvengti susidarančių anglies dioksido emisijų.
„Sunkiosios pramonės įmonės pačios ieško būdų mažinti sunkiai išvengiamas emisijas, todėl joms svarbu turėti realiai veikiančius sprendimus, kurie leistų tęsti dekarbonizaciją ir kartu išlaikyti konkurencingumą”, – sako R. Tumėnienė.
Kas dalyvauja „CCS Baltic Consortium“?
„CCS Baltic Consortium” projektą kartu su „KN Energies” sudaro Lietuvos cemento gamintojas „Akmenės cementas”, taip pat Latvijos cemento gamintojas „SCHWENK Latvija”, Japonijos laivybos kompanija „Mitsui O.S.K. Lines” bei Norvegijos laivų valdymo bendrove „Larvik Shipping”. Visi projekto dalyviai užtikrins kuriamos CCS vertės grandinės veiklą – nuo CO₂ sugaudymo cemento gamyklose, transportavimo į CO2 perkrovos terminalą Klaipėdoje, perkrovimo į laivus bei išplukdymo į ilgalaikio saugojimo vietas po Šiaurės jūros dugnu.
Kokį statusą gavo projektas?
Šių metų gegužę Vyriausybė Klaipėdoje planuojamą CO₂ perkrovos terminalą pripažino valstybei svarbiu projektu. 2024 m. Europos Komisija „CCS Baltic Consortium” projektui suteikė Bendro intereso projekto (angl. Project of Common Interest, PCI) statusą, pripažindama jį svarbiu tarpvalstybinės infrastruktūros objektu, reikšmingai prisidedančiu prie Europos Sąjungos (ES) energetikos politikos ir klimato tikslų įgyvendinimo. Dalis projekto yra bendrai finansuojama ES pagal CEF energetikos finansavimo priemonę.
Planuojama, kad CO2 perkrovos terminalas Klaipėdoje pradės veiklą 2032 m.
Šaltiniai: „KN Energies“.