Nors didelė dalis mūsų visuomenės neįsivaizduoja gyvenimo be automobilio, tačiau beveik trečdalis Lietuvos gyventojų nevairuoja. Tyrimo duomenys parodė, kodėl mūsų šalies žmonės atsisako galimybės sėsti prie vairo: neturi vairuotojo pažymėjimo, nuosavo automobilio, o dalis žmonių negeba įveikti vairavimo baimės.
Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje nevairuoja 28 proc. gyventojų. 36 proc. nevairuojančių mūsų šalies žmonių nesėda prie vairo ir neketina įgyti vairuotojo pažymėjimo, 24 proc. apklaustųjų ketina ateityje gauti vairuotojo pažymėjimą.
Dažniausiai – net 51 proc. – nevairuoja ir neketina įgyti vairuotojo pažymėjimo 55-64 metų Lietuvos gyventojai. 64 proc. 16-19 metų mūsų šalies jaunimo nevairuoja, tačiau ketina gauti vairuotojo pažymėjimą. Miestuose yra 29 proc., o kaimuose – 27 proc. nevairuojančių gyventojų. Daugiausia nevairuojančių žmonių – Klaipėdoje.
„Periodiškai atlikdami tyrimus matome, kad nevairuojančių žmonių dalis Lietuvoje auga. Įdomu pastebėti, kad per pastaruosius ketverius metus tokių gyventojų skaičius išaugo nuo 16 iki 28 procentų. Nors kasdienį gyvenimą be automobilio įsivaizduoti sunku, tačiau nemaža visuomenės dalis Lietuvoje nemoka vairuoti. Išsiversti be automobilio lengviausia tiems, kurie gyvena didmiesčiuose, nes gali rinktis itin daug jo alternatyvų”, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Tyrimo duomenys rodo, kad beveik penktadalis nevairuojančių žmonių turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau prie vairo nesėda. Taip dažniausiai elgiasi 35-44 metų ir vyresni nei 55 metų amžiaus mūsų šalies gyventojai.
„Kelionės tikslą galima pasiekti pėsčiomis, viešuoju transportu ar privažiuoti dviračiu, paspirtuku arba naudojantis pavėžėjo paslaugomis, todėl net ir turintys vairavimo pažymėjimą patogiai gali išsiversti be automobilio. Vos prieš kelis metus pastarųjų alternatyvų Lietuvoje nebuvo, todėl žmonės galėjo rinktis tik tarp viešojo transporto ir nuosavo automobilio. Dabar būdų pasiekti kelionės tikslą – gerokai daugiau“, – kalba V. Katilienė.
Tyrimo duomenimis, dalis žmonių – 7 proc. – turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau nedrįsta arba bijo sėsti prie automobilio vairo. Tokios aplinkybės moterims dažniau susiklosto nei vyrams. Statistika rodo, kad baimę vairuoti dažniausiai jaučia 45-54 metų žmonės.
„Tikėtina, kad tokių asmenų paruošimas vairuoti buvo toks silpnas, kad jie pajėgė tik išlaikyti egzaminą ir neįgijo praktikos išvažiuoti į gatvę be instruktoriaus. Jei gąsdina konkreti situacija, pavyzdžiui, slydimo rizikos kontrolė, galima rasti specializuotus mokymus. Jie padeda ugdyti įgūdžius ir įveikti vairavimo baimes, jei įgijęs vairuotojo pažymėjimą žmogus ilgą laiko nesėdo prie vairo“, – pataria V. Katilienė.
Pasak vairavimo mokyklos vadovo, saugaus eismo eksperto Artūro Pakėno, žmonės nesimoko arba nustoja vairuoti, kuomet jiems nėra tokio poreikio arba įvyksta pokyčiai, kurie vairavimui išugdo baimę.
„Norą vairuoti baime pakeičia ne tik patirti eismo įvykiai ar pasikeitusios asmeninio gyvenimo aplinkybės, bet ir pasirinkimas nevairuoti gavus vairuotojo pažymėjimą. Yra nemažai žmonių, kurie išlaiko vairavimo egzaminus, tačiau taip ir nesėda prie vairo. Taip nutinka dėl dviejų priežasčių: arba jų pasiruošimo lygis būna labai žemas, arba gyvenimo aplinkybės susiklosto taip, kad žmogus ir toliau geba išsiversti be automobilio“, – sako vairavimo mokyklos vadovas.
„Vairuoti vėl norinčiam žmogui svarbiausia patikėti, kad jam pavyks, todėl reikėtų pradėti nuo tokių vairavimo užduočių, kurios besimokančiam vairuotojui gerai sekasi. Taip užgimsta pasitikėjimas savo jėgomis ir galima imtis dar sudėtingesnių praktinių veiksmų“, – pasakoja V. Pakėnas.
Jo teigimu, vairavimo mokytojai naudoja organizacinę priemonę „MasterMind“, kai į grupes susirenka žmonės, turintys tą pačią spręstiną problemą, tai yra – vairavimo baimę. Susitikimų metu, moderuojant specialistui, žmonės dalinasi asmenine patirtimi, padeda kitiems grupės nariams palaikymu ir padrąsinimu. Kartais efektyvios ir asmeninės koučingo sesijos. Užsiėmimų eigoje yra pridedami ir praktiniai vairavimo užsiėmimai. Darbas tokiose grupėse yra labai efektyvus, nes dažniausiai į jas susirenka žmonės, kurie artimoje aplinkoje nesuranda pritarimo ir palaikymo. Tai yra įveikiama vairavimo baimė“, – sako A. Pakėnas.
Lietuvos 16-64 metų žmonių apklausa buvo atlikta šių metų birželį, apklausiant 1 600 mūsų šalies respondentų. Tyrimo paklaida – 2,45 proc.
