Lietuvos bankas lapkričio 11 d. paskelbė viešųjų finansų vertinimą: pagal dabartines projekcijas valstybės skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) iki 2029 m. gali išaugti iki 54,3 proc. Prognozuojama, kad 2026 m. šis rodiklis sieks 43,8 proc., taigi per trejus metus padidėtų 10,5 procentinio punkto.
Deficitas ketverius metus viršytų 3 procentus
Lietuvos bankas prognozuoja, kad viešojo sektoriaus deficitas nuo 3,3 proc. BVP 2026 m. padidės iki 3,8 proc. 2027 m. ir visą 2026–2029 m. laikotarpį viršys 3 proc. ribą.
Banko vertinimu, planuojamos išlaidos neatitiks Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisyklių net ir pritaikius gynybos išlaidoms skirtą išimtį. Dėl to Lietuvai kyla perviršinio deficito procedūros rizika. Tai savaime dar nereiškia, kad tokia procedūra jau pradėta.
Europos Komisijos scenarijuje – 66 proc. BVP 2036 metais
Europos Komisijos ilgalaikės prognozės rodo, kad iki 2036 m. valstybės skola galėtų pasiekti 66 proc. BVP. Tai viršytų Mastrichto sutartyje nustatytą 60 proc. skolos ribą.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus atkreipia dėmesį, kad Lietuvos skola kol kas nėra didelė, tačiau jos augimas ir brangstantis skolinimasis mažina galimybes reaguoti į ateities ekonomikos sukrėtimus. Palūkanoms skiriamos lėšos nebegali būti panaudotos kitoms biudžeto reikmėms.
Skelbiami skaičiai yra prognozės, priklausančios nuo būsimų valstybės finansinių sprendimų, ekonomikos augimo ir finansų rinkų sąlygų, o ne jau susidariusi 2029 m. skola.
Šaltiniai: Lietuvos bankas.