Taisyklingai lietuviškai parašyta žinutė, pažįstamas balsas ar tikroviškai atrodantis vaizdo įrašas nebegali būti laikomi patikimu tapatybės įrodymu. Lapkričio 9 d. išplatintame pranešime „Luminor“ sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis įspėja, kad dirbtinis intelektas leidžia sukčiams kurti įtikinamas bankų, siuntų tarnybų ir institucijų žinutes bei imituoti pažįstamus žmones.
Taisyklinga kalba nebėra patikimumo ženklas
Anksčiau apgaulingas žinutes kartais išduodavo rašybos klaidos ar neįprasti sakiniai. Dabar sukčiai gali generuoti taisyklingą tekstą, pritaikytą konkretaus žmogaus darbui, pomėgiams ar kitai socialiniuose tinkluose viešai skelbiamai informacijai. Todėl net asmeniškai adresuotas pranešimas nebūtinai yra autentiškas.
„Šiandien DI sukčiams leidžia ne tik ištaisyti klaidas, bet ir sukurti tekstą, kuris primena tikrą banko, siuntų tarnybos ar valstybinės institucijos pranešimą“, – teigia M. Kutkaitis.
Skubinimas ir prašymas atskleisti duomenis
Pasak eksperto, svarbiausia vertinti ne žinutės išvaizdą, o prašomą veiksmą. Sukčiai gali teigti, kad sąskaita tuoj bus užblokuota, mokėjimo kortelė neveiks arba artimajam skubiai reikia pagalbos. Tokia tariama skuba skirta sutrumpinti laiką patikrai.
Įtarimą turi kelti prašymai spausti nuorodą ir joje suvesti prisijungimo duomenis, patvirtinti neinicijuotą mokėjimą, pervesti lėšas į „saugią sąskaitą“ ar įsidiegti nuotolinės prieigos programą. „Luminor“ atstovas pabrėžia, kad bankas telefonu ar žinute neprašo atskleisti slaptažodžių arba PIN kodų.
Net artimojo balsas gali būti suklastotas
DI technologijos leidžia imituoti kito žmogaus balsą, veidą ar judesius. Išgirdus netikėtą prašymą pervesti pinigus artimojo balsu, rekomenduojama nutraukti pokalbį ir savarankiškai paskambinti jo įprastu telefono numeriu. Lygiai taip pat tariamo banko darbuotojo tapatybę verta tikrinti oficialiai skelbiamais banko kontaktais.
Vien matomi vaizdo ar garso neatitikimai nėra patikima apsauga – jie gali būti sunkiai pastebimi. Telefonu rodomas skambinančiojo numeris taip pat gali būti suklastotas.
Ką daryti, jei duomenys jau perduoti?
Jei įvedėte prisijungimo duomenis, patvirtinote įtartiną mokėjimą arba suteikėte prieigą prie įrenginio, nedelsdami susisiekite su banku, apsaugokite paskyras, prireikus blokuokite kortelę ir praneškite policijai. Įtartinus laiškus saugiau tikrinti ne paspaudus juose esančią nuorodą, o pačiam atsidarius oficialią įstaigos svetainę.
Verslo klientams tokie išpuoliai taip pat aktualūs: suklastota vadovo balso žinutė ar tariamas tiekėjo prašymas pakeisti banko sąskaitą gali sukelti finansinių nuostolių. Todėl neįprastus mokėjimo nurodymus svarbu patvirtinti atskiru, anksčiau sutartu kanalu.
Šaltiniai: „Luminor“.