Prieš 20 metų žodis „google” oficialiai tapo veiksmažodžiu. Tačiau šiandien informacijos paieška keičiasi iš esmės – vis dažniau atsakymus randame net nepaspaudę nė vienos nuorodos, o vietoj „Google” kartais renkamės „TikTok” ar dirbtinį intelektą (DI). „Tele2″ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius paaiškina, kodėl senas įprotis „pagūglinti” ne visada padeda, kokie netikėti paieškos būdai gali sutaupyti laiko ir kaip neapsigauti gavus įtikinamai skambantį atsakymą.
2006-aisiais „google” buvo įtrauktas į „Merriam-Webster” žodyną kaip veiksmažodis. Informacijos paieška internete tapo tokia kasdieniška, kad jai prigijo atskiras žodis.
Po dviejų dešimtmečių pasikeitė net tai, ką laikome sėkminga paieška. Anksčiau ieškodavome tinkamos nuorodos, o šiandien dažnai nebereikia nieko spausti. Šis reiškinys turi ir pavadinimą – „paieška be paspaudimo” (angl. zero-click search). „SparkToro” ir „Similarweb” duomenimis, 2026 m. pradžioje apie 68 proc. JAV „Google” paieškų baigėsi nepaspaudus jokios nuorodos.
Tiesa, tai nebūtinai reiškia, kad žmogus gavo ieškotą atsakymą – kartais jis tiesiog pakeičia užklausą arba baigia naršyti.
„Anksčiau internete laimėdavo tas, kuris sugalvodavo geriausius raktažodžius. Dabar vis dažniau atsakymą gauname dar neatsivertę jokios svetainės. Tačiau tai, kad informacija pasiekiama greičiau, nebūtinai reiškia, kad ją randame geriau”, – sako A. Lukošius.
„Google” jau ne vienintelis pasirinkimas
Keičiasi ir tai, kur apskritai ieškome informacijos. 2026 m. „Adobe” apklausa parodė, kad beveik pusė JAV vartotojų informacijos jau yra ieškoję „TikTok”. Užuot skaitę dešimt atsiliepimų apie restoraną, žmonės nori pamatyti jo aplinką, patiekalus ar kitų lankytojų patirtį.
Dar vienas pokytis – paieškai nebereikia net žodžių. „Google” duomenimis, jau 2025 m. žmonės per mėnesį atlikdavo daugiau kaip 25 mlrd. vaizdinių paieškų naudodami „Google Lens”.
„Jeigu pamatėte patikusią striukę ar nežinomą prietaiso detalę, kam spėlioti, kaip tai vadinasi? Kartais užtenka vienos nuotraukos. Lygiai taip pat ieškant kavinės vaizdo įrašas gali pasakyti daugiau nei ilgas aprašymas. Tik svarbu nepamiršti, kad socialiniuose tinkluose ne kiekviena rekomendacija yra nuoširdi”, – sako „Tele2″ inovacijų ekspertas.
Atsakymą gauname iškart. Bet ar jis teisingas?
Paiešką keičia ir DI. Užuot naršę po skirtingus puslapius, vis dažniau gauname vieną paruoštą atsakymą. Ir, pasirodo, dažnai tuo paiešką baigiame.
2025 m. „Pew Research Center” tyrimas atskleidė, kad „Google” pateikus DI sugeneruotą santrauką, žmonės įprastas paieškos rezultatų nuorodas spaudė beveik perpus rečiau. Kai DI santraukos nebuvo, bent vieną nuorodą atidarė 15 proc. stebėtų paieškų, o kai ji buvo – tik 8 proc. Pačioje DI santraukoje nurodytus šaltinius žmonės atidarė vos 1 proc. atvejų.
„DI atsakymas gali atrodyti toks užtikrintas, kad net nekyla mintis juo suabejoti. Bet gražiai parašytas tekstas dar nėra teisingas tekstas. Ypač kai kalbame apie sveikatą, finansus ar įstatymus, verta skirti dar minutę faktams patikrinti”, – įspėja A. Lukošius.
Kada geriau nebegūglinti?
Pasak eksperto, kartais pakanka pakeisti ne klausimą, o patį paieškos būdą.
Pamatėte patikusį daiktą vaizdo įraše? Suderinamuose „Android” telefonuose funkcija „Circle to Search” leidžia tiesiog apibraukti dominantį objektą ekrane ir iškart jo ieškoti. Kai kuriuose naujesniuose įrenginiuose taip galima ieškoti net kelių daiktų vienu metu.
Daina sukasi galvoje, bet nežinote jos pavadinimo? Nebūtina prisiminti žodžių. „Google” programėlėje galima pasinaudoti melodijos paieška ir ją paniūniuoti. Sistema pasiūlys galimus dainos variantus.
Ieškote restorano ar kelionės vietos? Žemėlapiuose greitai patikrinsite vietą, darbo laiką ir maršrutą, o socialiniuose tinkluose galėsite pamatyti, kaip ji atrodo iš tikrųjų. Tik atkreipkite dėmesį į įrašų datą ir galimą reklamą.
DI pateikė įtikinamą faktą? Atidarykite nurodytą šaltinį ir patikrinkite, ar jame tikrai pateikiama ta pati informacija. Jei ieškote oficialių taisyklių ar reikalavimų, geriau iškart kreipkitės į atsakingos institucijos svetainę.
„Prieš 20 metų patarimas buvo paprastas – nežinai, pagūglink. Šiandien sakyčiau kitaip: prieš ieškodamas pagalvok, ar apskritai reikia ką nors rašyti. Kartais užtenka parodyti, apibraukti ar paniūniuoti. Tik svarbu nepamiršti, kad greičiausiai rastas atsakymas nebūtinai yra teisingiausias”, – apibendrina A. Lukošius.
Šaltiniai: „Tele2“; „SparkToro“; „Similarweb“; „Pew Research Center“.