Dirbtiniam intelektui (DI) dėkojame, jį giriame, ant jo pykstame ar net liepiame „nemeluoti”. „Tele2″ tyrimas atskleidė, kad taip bent kartais elgiasi kas antras DI naudotojas. Tačiau žmogiškai skambantis pokalbis turi ir kitą pusę – beveik kas ketvirtas naudotojas DI jau yra pateikęs asmeninės ar konfidencialios informacijos.
Pasak „Tele2″ klientų išlaikymo ir analitikos vadovės Ingos Rudinskaitės, DI iš kitų skaitmeninių įrankių išsiskiria tuo, kad pats prisitaiko prie mūsų kalbos.
„DI nebereikia mokėti specialių komandų – tiesiog pasakojame situaciją savais žodžiais. Tai labai palengvina naudojimąsi technologija, bet kartu gali sumažinti budrumą. Pokalbis skamba žmogiškai, tačiau visa jame pateikta informacija vis tiek perduodama technologinei sistemai”, – sako I. Rudinskaitė.
DI dažniau kalbiname, nei „promptiname”
Daugiau nei pusė DI naudotojų jam dažniausiai pateikia trumpus klausimus. Detalias instrukcijas renkasi kiek daugiau nei kas dešimtas, o paruoštus užklausų šablonus – vos 2 proc.
Beveik 3 iš 10 naudotojų su DI dažnai elgiasi kaip su žmogumi, dar ketvirtadalis – kartais. Jie reiškia emocijas, dėkoja, giria, pyksta ar liepia DI „nemeluoti”.
Dažniau tokiu bendravimu išsiskyrė 71 metų ir vyresni DI naudotojai.
„Kai technologiją galima valdyti savais žodžiais, techninės žinios tampa mažesne kliūtimi. Žmogui nereikia prisitaikyti prie sistemos – sistema pati kalba jam suprantama forma. Todėl toks bendravimo būdas patogus visiems”, – pastebi I. Rudinskaitė.
Privatumo grėsmę mato kas antras, bet duomenimis vis tiek dalijasi
Beveik kas ketvirtas DI naudotojas pripažįsta jau pateikęs jam asmeninės ar konfidencialios informacijos. Kiek daugiau nei kas dešimtas tai darė sąmoningai, panaši dalis tik vėliau susimąstė, ką buvo atskleidę.
Tuo pat metu kas antras apklaustasis mano, kad DI gali kelti grėsmę privatumui, o visiškai saugiai juo naudodamasis jaučiasi tik kas penktas.
„Žinoti apie privatumo riziką ir jos išvengti konkrečioje situacijoje – ne tas pats. Norėdami tikslesnio atsakymo pateikiame daugiau konteksto, tačiau daugiau informacijos nebūtinai reiškia geresnę užklausą. Jei kolegos vardas, kliento kontaktai ar kita asmeninė detalė atsakymo nekeičia, DI jos nereikia”, – aiškina I. Rudinskaitė.
Viena detalė gali reikšti daugiau, nei atrodo
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį beveik pusę išanalizuotų asmens duomenų saugumo pažeidimų lėmė žmogiškoji klaida. Ši statistika nėra išskirtinai apie DI naudojimą, tačiau ekspertai perspėja, kad DI gali padėti greičiau sujungti skirtinguose šaltiniuose rastą informaciją apie žmogų. Todėl atskirai nekaltai atrodantis vardas, darbovietė ar kontaktas kartu gali atskleisti gerokai daugiau.
„Riziką dažnai sukuria ne vienas duomuo, o jų visuma. Tai, kas atskirai atrodo nereikšminga, susieta su kita informacija gali daug pasakyti apie žmogų. Todėl į DI užklausą verta dėti tik tai, ko iš tiesų reikia atsakymui gauti”, – sako I. Rudinskaitė.
Ko DI geriau nepasakoti?
Norite, kad DI pataisytų laišką? Gavėjo vardą ar kontaktus dažniausiai galima pakeisti bendriniais. Reikia apibendrinti darbo dokumentą? Pirmiausia būtina pašalinti klientų, darbuotojų ir kitą svarbią informaciją.
DI pokalbiuose nenaudoti slaptažodžių, vienkartinių prisijungimo kodų, banko kortelių duomenų ar kitos informacijos, suteikiančios prieigą prie paskyrų ir finansų.
„Daug kalbame apie tai, kaip parašyti gerą užklausą DI. Ne mažiau svarbu žinoti, ko į ją neįrašyti. Prieš spaudžiant „siųsti” verta savęs paklausti: ar DI tikrai reikia šios informacijos?” – apibendrina I. Rudinskaitė.
Tyrimas apie naudojimosi dirbtiniu intelektu įpročius ir požiūrį atliktas 2026 m. liepos 10–rugpjūčio 8 dienomis. Internetinėje apklausoje dalyvavo 2959 18 metų ir vyresni „Tele2″ klientai. Duomenys pasverti pagal Lietuvos gyventojų proporcijas.
Šaltiniai: „Tele2“.