2026 m. lapkričio 12 d. premjeras Mindaugas Sinkevičius patikslino, kad valdančiųjų svarstomas laikinas degalų gamybos įmonių neplanuoto pelno mokestis galėtų būti taikomas maždaug dešimčiai bendrovių. Didžiausia potenciali mokėtoja būtų Mažeikių naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva“.
Į mokėtojų ratą patektų ir biodegalų gamintojai
Premjeras LRT radijui nurodė, kad pagal ekonominės veiklos klasifikatorių į mokėtojų sąrašą, be naftos perdirbėjų, potencialiai patektų ir biodyzelino bei bioetanolio gamyba užsiimančios įmonės. Tačiau konkretaus mokėtojų sąrašo, mokestinės bazės ir tarifo kol kas nėra paskelbta.
Lapkričio 11 d. koalicijos tarybos susitikime buvo sutarta rengti schemą, kuri būtų susieta su degalų gamybos sektoriaus neplanuotu pelnu. Premjeras tuomet minėjo, kad pajamos iš tokio mokesčio galėtų siekti iki 70 mln. eurų. Tai preliminarus politinis vertinimas, o ne patvirtinta biudžeto įplauka.
Sprendimas dar tik rengiamas
Kol kas nėra priimtas įstatymas, nustatantis, kokį laikotarpį apimtų mokestis, kaip būtų apibrėžiamas viršpelnis ir nuo kokio pelningumo jis būtų skaičiuojamas. Todėl teiginys, kad „Orlen Lietuva“ jau turės sumokėti konkrečią sumą, būtų per ankstyvas.
Dėl 2027 m. biudžeto valdančioji koalicija taip pat aptaria akcizų, saldintų gėrimų ir azartinių lošimų apmokestinimo pakeitimus. Premjeras yra nurodęs, kad papildomas koalicijos tarybos posėdis planuojamas kitą savaitę.
Mokesčio projektas būtų svarbus ne vien „Orlen Lietuva“, bet ir kitoms kuro gamybos grandims. Galimas poveikis investicijų sprendimams, sektoriaus sąnaudoms bei valstybės pajamoms priklausys nuo dar nepaskelbto teisinio mechanizmo.
Šaltiniai: LRT.