VILNIUS TECH siekia stiprinti STEAM ugdymą mokyklose: kaip auga mokytojų inžinerinės kompetencijos?

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) mokytojams iš įvairių Lietuvos miestų pradėjo mokymų ciklą, skirtą inžinerinių kompetencijų stiprinimui. Tai – reikšmingas žingsnis, siekiant gerinti STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) ugdymą mokyklose bei spręsti mokytojų trūkumo problemą.

Reklama

Sausio 27-29 d. vykę pirmieji mokymai į VILNIUS TECH pritraukė pedagogų iš Vilniaus, Alytaus, Jonavos, Mažeikių, Tauragės, Panevėžio ir Švenčionių, kurie iki liepos mėnesio gilins žinias ir tobulins įgūdžius, padėsiančius pamokas praturtinti inžineriniu mąstymu ir kompetencijomis. Šie mokymai – dalis nacionalinės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos, kurią VILNIUS TECH parengė ir įgyvendina bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu (VU). Iki 2026 m. pavasario planuojama apmokyti apie 50 mokytojų.

„Kol kas mokytojų inžinerinių kompetencijų tobulinimui nacionaliniu lygmeniu nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Nors laboratorijos ar kita reikalinga įranga regionų mokyklose ir daugumoje STEAM centrų jau yra, ugdymo veiklų organizavimas regionuose ir STEAM dalyvių bei partnerių tinklaveika dar tik įsibėgėja. Šių dalykų mokytojams reikalingas kompetencijų tobulinimas, stažuotės, mokymai ir bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis“, – pastebi VILNIUS TECH Studijų prorektorė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Svarbi investicija į ateitį

Pasak Studijų prorektorės, VILNIUS TECH mokymai Lietuvos mokytojams yra daugiau nei tik formalus kvalifikacijos tobulinimas: tai – tikslinga ir reikalinga investicija į ateitį, nes STEAM dalykai ilgainiui taps dar svarbesni.

„Inžinierių poreikis Lietuvoje ir tarptautinėje darbo rinkoje – didelis, o be STEAM mokytojų pagalbos ir ankstyvo inžinerinio mąstymo ugdymo sudominti bei paruošti mokinius inžinieriaus karjerai yra sunku. Šie mokymai mokytojams – ne tik atsakas į iššūkį, bet ir ilgalaikė investicija į ateitį, kurioje inžinerija ir technologijos vaidina vis didesnį vaidmenį“, – tvirtina doc. dr. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Šių mokymų reikšmė itin išryškėja dabartiniame švietimo kontekste. Sustiprinti stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai gali nacionaliniu mastu sumažinti jaunuolių skaičių, tiek siekiančių, tiek galinčių patekti į stategiškai svarbias valstybei studijų programas. Tai ateityje dar padidins inžinierių trūkumą Lietuvoje.

Šiais metais įvedus A (išplėstinio) ir B (bendrojo) kurso matematikos egzaminus bei nusprendus B kurso pažymius konvertuoti taikant koeficientą 0,7, dalis abiturientų gali suabejoti galimybe studijuoti inžinerijos mokslus. Tai ne tik sumažins potencialių inžinierių skaičių, bet ir gali paskatinti abiturientus studijuoti užsienyje.

Vis dėlto, universitetai ir darbdaviai kviečia abiturientus likti Lietuvoje, kur nuolat auga šalies BVP, o inžinerijos ir technologijų pramonės įmonėse – specialistų paklausa.

,,Tikime, kad STEAM mokytojai taps inžinerijos ambasadoriais ir paskatins mokinius nenuleisti rankų, neišsigąsti sugriežtintų stojimo reikalavimų ir rinktis inžinerines studijas. Ketverių metų VILNIUS TECH absolventų analizė rodo, kad didžiausią įtaką studijų sėkmei turi pirmojo kurso ir netgi pirmojo semestro rezultatai, o stojamasis balas neapsprendžia, kaip studentas stengsis, mokysis ar baigs studijas. Todėl mokytojų palaikymas mokiniams ir ne nuvertinimas, o paskatinimas yra labai svarbūs“, – sako VILNIUS TECH prorektorė doc. dr. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Tikslas – sudominti mokinius technologijomis

Nacionalinė pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programa skirta mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo programas ar įgyvendinantiems naują vidurinio ugdymo Inžinerinių technologijų bendrąją programą, taip pat siekiantiems lavinti inžinerinį mąstymą ir praturtinti mokomuosius dalykus STEAM principais.

Ši programa leidžia technologijų mokytojams praplėsti savo dėstomo dalyko ribas, pamatyti jį platesniame kontekste ir atrasti sąsajas su kitais, ypač technologijų ir inžinerinės srities mokslais. Mokymų metu pedagogai gilina žinias ir kompetencijas mechanikos, elektronikos, aplinkos, energetikos, statinių, transporto inžinerija ir kitose aktualiose srityse.

Mokytojai ne tik gauna teorinių žinių, bet ir mokosi, kaip integruoti inžinerinius elementus į savo pamokas, sudominti mokinius technologijomis ir ugdyti jų inžinerinį mąstymą.

Mokymuose dalyvaujantis Vilniaus „Vyčio“ gimnazijos 9-12 klasių technologijų mokytojas Donatas Kriukas džiaugiasi, kad jau pirmas susitikimas atskleidė mokymų įvairovę ir platumą, o aplankytos laboratorijos ir auditorijos suteikė naujų minčių apie ugdymo procesą bei galimus inžinerinius sprendimus.

„Susitikimai ir paskaitos su dėstytojais nuteikė pozityviai. Visi pripažinom, kad tai – nauja patirtis tiek mokytojams, tiek dėstytojams, nes bendrojo lavinimo sistemoje atsiradusios Inžinerinės technologijos visiems kelia naujų klausimų ir iššūkių. Tikiuosi, kad mokymai taps atviru dialogu su nepažintomis sritimis ir suteiks naujų atradimų šioje ugdymo srityje“, – šypsosi D. Kriukas.