Ekspertas įspėja: kokių duomenų nereikėtų patikėti dirbtiniam intelektui

Sparčiai augant dirbtinio intelekto naudojimui, ekspertai perspėja apie dažnai pamirštamą riziką – jautrių duomenų atskleidimą. Darbdavio sutartis, gydytojo išvada, kliento kontaktai ar net slaptažodis neretai atsiduria DI pokalbių sistemose. Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktoriaus Vitalijaus Gurčino teigimu, šiandien svarbu ne tik mokėti naudotis dirbtiniu intelektu, bet ir suprasti, kaip tai daryti saugiai.

Reklama

Vartotojams vis dar trūksta saugaus DI naudojimo įgūdžių

Dirbtinis intelektas vis dažniau pasitelkiamas kasdienėms užduotims – nuo informacijos paieškos ir tekstų rengimo iki dokumentų analizės. Tačiau augant jo naudojimui, kartu svarbu ugdyti ir saugaus naudojimosi įpročius. Siekdami gauti kuo tikslesnį atsakymą žmonės neretai pateikia daugiau duomenų, nei iš tiesų reikia užduočiai atlikti.

2025 m. JAV atliktas pokalbių DI naudotojų tyrimas atskleidė ryškų paradoksą: net 82 proc. apklaustųjų pokalbius su DI vertina kaip itin privataus pobūdžio, tačiau kartu beveik pusė (47 proc.) juose aptaria sveikatos klausimus, o daugiau nei trečdalis (35 proc.) – asmeninius finansus.

Pasak V. Gurčino, naudojantis viešai prieinamais DI įrankiais svarbu įvertinti, kokią informaciją jiems pateikiame ir ar ji iš tiesų būtina konkrečiai užduočiai atlikti.

„Paprasta taisyklė – to, ko neskelbtumėte viešai, nereikėtų pateikti ir DI įrankiui. Galima dalintis idėjomis, mokymosi medžiaga ar tekstais, iš kurių pašalinta asmeninė informacija. Tačiau asmens kodai, sveikatos ar finansiniai duomenys, klientų informacija, vidiniai darbo dokumentai ar dar nepaskelbti projektai neturėtų atsidurti viešai prieinamuose DI įrankiuose. Slaptažodžiams ir prieigos raktams visada galioja griežtas „ne“, – sako V. Gurčinas.

Eksperto teigimu, daugeliu atvejų norint pasinaudoti DI galimybėmis pakanka informaciją nuasmeninti. Vardus galima pakeisti inicialais ar raidėmis, tikslias sumas nurodyti apytiksliai, o įmonių pavadinimus pakeisti bendrinėmis sąvokomis. Tokiu būdu išsaugomas užduoties kontekstas, tačiau sumažinama rizika atskleisti jautrią ar konfidencialią informaciją.

Svarbiausias DI įgūdis – kritinis vertinimas

Pasak V. Gurčino, atsakingas naudojimasis DI prasideda nuo dviejų paprastų įpročių: nepatikėti technologijai daugiau informacijos, nei būtina, ir nepriimti jos atsakymų kaip neginčijamos tiesos. Būtent šie įgūdžiai tampa svarbiausi dirbtiniam intelektui tampant kasdieniu darbo įrankiu.

„Daugelis žmonių vis dar klaidingai mano, kad svarbiausias DI įgūdis yra gebėjimas parašyti gerą užklausą. Tačiau momentas, kai gera užklausa buvo savotiška supergalia, jau praėjo. Šiandien vis svarbiau gebėti atskirti, kas yra teisinga, o kas tik skamba įtikinamai. Dirbtinis intelektas gali pateikti atsakymą labai užtikrintai net ir tada, kai klysta, todėl žmogaus kritinis vertinimas tampa svarbesnis nei bet kada anksčiau“, – sako V. Gurčinas.

Saugumas – ne tik vartotojo atsakomybė

„Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė atkreipia dėmesį, kad keičiantis darbo įpročiams auga ir poreikis sprendimams, kurie padėtų ne tik efektyviai naudotis DI galimybėmis, bet ir atsakingai tvarkyti informaciją. Vis dažniau dėmesys krypsta ne vien į pačius DI įrankius, bet ir į įrenginius, kuriuose jie naudojami, ypač kai kalbama apie darbą su dokumentais, klientų duomenimis ar kita jautria informacija.

Vienas duomenų saugumą užtikrinančių sprendimų – naujausiuose „Samsung Galaxy Fold8“ ir „Galaxy Fold8 Ultra“ modeliuose įdiegta „Samsung Knox“ saugumo platforma. Jos dalis „Knox Vault“ jautriausią informaciją, pavyzdžiui, slaptažodžius, PIN kodus ir biometrinius duomenis, izoliuoja nuo likusios įrenginio sistemos.

„DI suteikia vis daugiau galimybių informaciją analizuoti ir efektyviai panaudoti, tačiau kartu turime galvoti ir apie jos apsaugą. Viename įrenginyje šiandien telpa tiek asmeniniai, tiek darbo duomenys, todėl saugumas turi būti ne papildoma funkcija, o neatsiejama technologijos dalis“, – sako E. Tamelytė.