„Huawei“ 2027 m. pristatys naujus DI lustus ir stiprins konkurenciją su „Nvidia“

Kinijos technologijų milžinė „Huawei“ paskelbė 2027 metais pristatysianti du naujus dirbtiniam intelektui skirtus lustus ir toliau plėsianti didelio našumo skaičiavimo infrastruktūrą. Bendrovė siekia mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų ir sustiprinti savo pozicijas rinkoje, kurioje pasauliniu mastu dominuoja JAV bendrovė „Nvidia“.

Reklama

Reuters skelbia, kad „Huawei“ pirmąjį 2027 metų ketvirtį planuoja pristatyti 960DT lustą, o trečiąjį ketvirtį – „Ascend 960PR“.

Tačiau svarbi ne vien pačių lustų galia. Bendrovė daug dėmesio skiria technologijai, leidžiančiai sujungti didelius kiekius atskirų procesorių į vieną bendrą skaičiavimo sistemą.

Vienas lustas nebėra svarbiausia

Šiuolaikiniams generatyvinio DI modeliams apmokyti ir vykdyti reikia milžiniškos skaičiavimo galios. Todėl duomenų centruose svarbu ne tik turėti galingus procesorius, bet ir užtikrinti, kad tūkstančiai jų galėtų greitai keistis duomenimis.

„Huawei“ tam vysto „UnifiedBus“ technologiją. Bendrovės teigimu, ji jau sukūrė 11 puslaidininkių, skirtų tokioms sistemoms, o didžiausi planuojami „supercluster“ sprendimai galėtų sujungti iki milijono DI procesorių.

„Huawei“ taip pat skelbia klientams jau pristačiusi daugiau kaip 1 000 mažesnių sistemų, vadinamų „supernodes“, daugiau nei 370 klientų.

JAV eksporto ribojimai paskatino vietines alternatyvas

Kinijos DI sektoriaus plėtrai didelę įtaką daro JAV eksporto apribojimai, ribojantys pažangiausių „Nvidia“ lustų ir kai kurios puslaidininkių gamybos įrangos patekimą į Kiniją.

Tai privertė Kinijos technologijų bendroves sparčiau kurti vietines alternatyvas.

„Huawei“ šioje srityje tapo viena svarbiausių bendrovių. Net jei atskiras jos lustas pagal našumą negali tiesiogiai prilygti pažangiausiems „Nvidia“ sprendimams, Kinijos bendrovė bando kompensuoti šį skirtumą sujungdama daugiau procesorių į vieną sistemą.

Tokiu būdu konkurencija DI rinkoje vis labiau vyksta ne vien tarp atskirų lustų, bet tarp visų technologinių ekosistemų – procesorių, tinklo įrangos, programinės įrangos, duomenų centrų ir kūrėjų įrankių.

„Nvidia“ pranašumas – ne tik aparatinė įranga

„Nvidia“ stiprybė pasaulinėje DI rinkoje yra ne tik galingi procesoriai. Bendrovė daugelį metų kūrė programinės įrangos ir kūrėjų ekosistemą, todėl jos technologijas naudoja daugybė DI laboratorijų, debesijos paslaugų teikėjų ir startuolių.

„Huawei“ bando kurti alternatyvą ir šioje srityje. Bendrovės duomenimis, jos DI lustų ekosistema turi daugiau kaip 5 tūkst. aktyvių kūrėjų per mėnesį.

Ką tai reiškia Lietuvos verslui?

Iš pirmo žvilgsnio Kinijos ir JAV konkurencija dėl DI lustų gali atrodyti tolima Lietuvos smulkiam ar vidutiniam verslui. Tačiau ilgainiui ši konkurencija gali paveikti debesijos paslaugų kainas, DI sprendimų prieinamumą ir technologijų tiekimo grandines.

Jei pasaulyje susiformuos dvi ar daugiau atskirų DI infrastruktūros ekosistemų, Europos įmonėms gali tekti rinktis ne tik konkretų DI modelį, bet ir infrastruktūrą, kurioje jis veikia.

Lietuvos technologijų įmonėms verta stebėti ir dar vieną tendenciją: DI sektoriuje vis daugiau vertės persikelia nuo atskirų modelių prie infrastruktūros – duomenų centrų, specializuotų lustų, energijos tiekimo ir didelio našumo tinklų.

Tai reiškia, kad DI bumas kuria verslo galimybes ne tik programinės įrangos kūrėjams, bet ir energetikos, aušinimo, duomenų centrų, kibernetinio saugumo bei infrastruktūros įmonėms.

Šaltiniai

Reuters, 2026-09-17
Reuters