Lietuviai veržiasi į priekį dvigubų technologijų sektoriuje – lazerinių sprendimų poveikis lyginamas su šviesolaidžio interneto revoliucija

Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai augo dvejopos paskirties inovacijų kūrimas, o startuoliai vis tvirčiau įsitvirtina ne tik civilinėje rinkoje, bet ir gynybos pramonėje. Inovatoriai, tiek dirbdami savo komandose, tiek dalyvaudami technologijų hakatonuose, plėtoja sprendimus kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto, dronų technologijų, optikos, saugaus duomenų perdavimo ir kosmoso sektoriuose.

Reklama

Pagal „StartupBlink Global Ecosystems 2024″ reitingą, Lietuva užima 16-ą vietą pasaulyje tarp inovacijų ekosistemų. Šis pasiekimas yra ženklas, kad šalies startuoliai demonstruoja įspūdingus rezultatus, o ekosistemos vertė per pastaruosius penkerius metus padidėjo daugiau nei septynis kartus. Iš viso ji pasiekė 13,7 mlrd. eurų vertę. Tai rodo, kad tokios bendrovės kaip „Vinted”, „Nord Security” ir „Baltic Classifieds Group” ne tik sėkmingai auga, bet ir garsina Lietuvos vardą pasaulyje. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad didelė dalis inovacijų yra nukreiptos ne tik į civilinį sektorių, bet ir į gynybos pramonę. Kaip lietuvių startuolis „Astrolight“ jungia Žemę ir kosmosą

„Įstatymų pakeitimai, žaliojo koridoriaus investicijų schemos ir viešojo bei privataus kapitalo pritraukimas rodo, kad šalis siekia sukurti gynybos technologijų startuoliams palankią aplinką. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra NATO akceleratorius DIANA, prie kurio prisijungė ir Lietuva. Šis projektas padeda pritraukti tarptautinių investicijų ir skatinti gynybos inovacijas Lietuvoje”, – sako Inovacijų ir ekonomikos viceministrė Erika Kuročkina, pabrėždama, kad gynybos sektorius Lietuvoje jau kurį laiką yra prioritetinė sritis, ir tai atspindi įvairūs Vyriausybės žingsniai.

Vieni iš globaliu mastu pastebėtų ir įvertintų startuolių – Lietuvos kosmoso technologijų inovatoriai „Astrolight”. Komanda vysto lazerinio ryšio sistemą, galinčią saugiau ir 10 kartų greičiau perduoti duomenis negu radijo dažnio pagrindu veikiančiomis ryšio priemonėmis. „Žemojoje Žemės orbitoje eksponentiškai auga dirbtinių palydovų skaičius, todėl jau dabar labai sudėtinga arba neįmanoma užtikrinti spartaus ryšio tarp šių palydovų ir Žemės dėl riboto radijo dažnių spektro. Palydovinis ryšys taip pat yra pažeidžiamas dėl radijo trukdžių. Čia ir atsiranda lazeriu perduodamo ryšio poreikis. Proveržį, kurį ši technologija atneš visai kosmoso pramonei galima palyginti su prieš dvidešimtmetį vykusiu šviesolaidinio interneto kokybinio šuolio perversmu”, – teigia vienas iš „Astrolight” startuolio įkūrėjų ir vadovas Laurynas Mačiulis. „Kosminiai“ Lietuvos startuolio „Astrolight“ tikslai ir ambicinga vizija

Sparčiau pritaikyti savo kuriamą inovaciją gynybos pramonei startuolio komanda ėmėsi įsitraukusi į NATO DIANA akceleratorių. Pernai kūrėjai dalyvavo ir šaulių sąjungos bei Tech-Park Kaunas „Ugninio skydo” hakatone. „Nors inovatyvų produktą kuriame ilgą laiką, pagrindinė hakatono vertė mums yra tinklaveika ir idėjų apsikeitimas. Ten, kur susirenka žmonės, turintys daug idėjų, kurie supranta technologijas, yra savo sričių ekspertai ar net galutiniai vartotojai, randasi puiki terpė gimti naujoms inovacijoms”, – sako „Astrolight” vadovas.

Startuolio kūrėjai viliasi, kad dvigubos paskirties inovacija ilgainiui atvers ir platesnį civilinį pritaikymą. Šalies startuoliai, ypač kuriantys dvejopos paskirties produktus, susiduria su iššūkiais dėl griežtų gynybos sektoriaus reikalavimų. Dažnai šios technologijos turi atitikti ne tik aukštus saugumo standartus, bet ir būti pritaikomos civilinei rinkai, todėl inovatoriams būtina nuolat ieškoti pusiausvyros tarp skirtingų poreikių. DI sprendimai mažmeninei prekybai ir 340 tūkst. eurų investicija

„Lietuva stengiasi sumažinti biurokratiją ir supaprastinti sąlygas verslininkams, norintiems dirbti šioje srityje. Šiuo metu šalyje veikia keli fondai, tokie kaip „ScaleWolf”, „Coinvest Capital” ir „Baltic Sandbox Ventures”, kurie investuoja į gynybos inovacijas, siekdami užtikrinti, kad talentingi kūrėjai turėtų reikalingus išteklius savo idėjoms įgyvendinti”, – akcentuoja Inovacijų ir ekonomikos viceministrė.

Investuotojai pabrėžia, kad į dvigubos paskirties investicijų poreikį apibrėžia rinka. Analizuodami ir vertindami inovacijas, skirtas atgrąsimui ir gynybai, fondai dažnai atsižvelgia į NATO bei Lietuvos Respublikos strateginius prioritetus gynybos srityje, ir konsultuojasi su gynybos srities ekspertais. Naujausi valdančiųjų planai – reali žala Lietuvos ekonomikai

„Nors mes išliekame universaliu (angl. generalist) fondu, investuojančiu į visas sritis, „Coinvest Capital” buvo pirmasis rizikos kapitalo fondas Lietuvoje ir Baltijos šalyse, pilnai autorizuotas investuoti į gynybos startuolius nuo 2023 metų kovo mėnesio pabaigos. Kartu su partneriais, verslo angelais ir kitais fondais, šiandien mes jau esame investavę į 4,8 mln. Eur į 4 startuolius, veikiančius gynybos, dvigubos paskirties bei kosmoso ir aviacijos srityje, ruošiame naujus sandorius ir dairomės kitų potencialių startuolių naujoms Fondo investicijoms”, – apibendrina Rizikos kapitalo fondo „Coinvest Capital” vadovė Viktorija Trimbel.

Žvelgiant į ateitį, aišku, kad Lietuva toliau tęs darbą, stiprindama savo kaip inovacijų lyderės poziciją. Gynybos pramonė, kaip prioritetinis sektorius, suteikia galimybes šalies startuoliams kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, kuriuos galima pritaikyti tiek civiliams, tiek kariuomenėms. Lietuvos ekosistemos augimas ir didėjantis tarptautinių partnerių dėmesys rodo, kad mūsų šalies inovatoriai turi didelį potencialą tapti svarbiais globaliais žaidėjais, kurie prisideda prie ne tik šalies, bet ir pasaulio saugumo užtikrinimo.

Unikalaus taktinio orlaivio kūrėjams „Airvolve“ – 825 tūkstančių eurų investicija