Technologijos
Sportiniai laikrodžiai: TOP pasirinkimai bėgikams, dviratininkams ir aktyviems žmonėms
Judėjimas šiandien matuojamas skaičiais. Žingsniai, pulsas, tempas, miegas, atsigavimo laikas. Visa tai telpa ant riešo. Sportiniai laikrodžiai tapo ne tik treniruočių įrankiu, bet ir kasdieniu palydovu – tyliai stebinčiu, fiksuojančiu, primenančiu.
Reklama
Vieni juos renkasi bėgimui. Kiti – dviračiui, plaukimui ar žygiams. Yra ir tokių, kurie nori tiesiog aiškiau matyti, kiek per dieną juda.
Tačiau pasirinkimas platus. Funkcijų daug. O poreikiai – skirtingi.
Ne tik laikui rodyti
Paprastas laikrodis rodo laiką. Sportinis modelis rodo kur kas daugiau.
Jis matuoja širdies ritmą, skaičiuoja žingsnius, registruoja sudegintas kalorijas. GPS leidžia matyti nueitą ar nubėgtą maršrutą, greitį, atstumą. Kai kurie modeliai analizuoja miego kokybę, streso lygį, net kraujo deguonies saturaciją.
Sportiniai laikrodžiai tapo mini kompiuteriais. Tačiau svarbiausia – ar visos funkcijos bus naudojamos. Nes dažnai perkama su mintimi „tegu būna“, o realybėje naudojama tik dalis galimybių.
Pirmas klausimas – kokiam sportui?
Bėgikui svarbus tikslus GPS ir tempo matavimas. Dviratininkui – suderinamumas su greičio ar galios sensoriais. Plaukikui – atsparumas vandeniui ir tikslus baseino ilgių skaičiavimas.
Universalūs modeliai siūlo keliasdešimt sporto režimų. Tačiau ne visi jie vienodai detalūs. Kartais konkretus sportas turi ribotą funkcionalumą.
Sportiniai laikrodžiai dažnai skirstomi į pradedančiųjų, pažengusiųjų ir profesionalų lygio. Skirtumas – ne tik kaina, bet ir duomenų tikslumas, analizės gylis.
Reklama
Jei sportuojama 2–3 kartus per savaitę savo malonumui, bazinis modelis gali būti daugiau nei pakankamas. Jei ruošiamasi maratonui ar triatlono varžyboms, reikės rimtesnių įrankių.
GPS tikslumas – ne visi vienodi
Geriausi išmanieji laikrodžiai
GPS yra viena svarbiausių funkcijų lauko sporte. Tačiau skirtingi modeliai gali rodyti skirtingą tikslumą.
Miestuose, kur daug aukštų pastatų, signalas gali šokinėti. Miškuose – silpnėti. Aukštesnės klasės laikrodžiai dažnai palaiko kelias palydovų sistemas (GPS, GLONASS, Galileo), todėl maršrutai registruojami tiksliau.
Skirtumas gali atrodyti nedidelis – keli metrai čia ar ten. Tačiau ilgesnėse distancijose paklaida gali išaugti.
Sportiniai laikrodžiai su patikimu GPS ypač vertinami bėgikų ir žygeivių.
Pulsas – nuo paprasto iki pažangaus stebėjimo
Dauguma modelių turi optinį pulso matuoklį, esantį laikrodžio apačioje. Jis matuoja kraujo tekėjimą per odą.
Kasdieniam stebėjimui tokio tikslumo dažniausiai pakanka. Tačiau intensyviose treniruotėse, ypač intervalinėse, riešo jutiklis gali reaguoti šiek tiek lėčiau.
Todėl kai kurie sportininkai renkasi papildomą krūtinės diržą. Jis matuoja širdies ritmą tiesiogiai ir dažnai tiksliau.
Sportiniai laikrodžiai leidžia stebėti pulso zonas – lengvą, vidutinę, aukštą. Tai padeda suprasti, ar treniruotė vyksta tinkamu intensyvumu.
Baterijos veikimo laikas – kasdienis patogumas
Baterijos trukmė labai skiriasi. GPS padeda lengviau auginti vaikus
Paprastesni modeliai veikia 5–7 dienas įprastu režimu. Intensyviai naudojant GPS – apie 10–20 valandų.
Aukštesnės klasės laikrodžiai gali veikti 14 ar net 20 dienų be įkrovimo. GPS režimu – 30, 40 ar daugiau valandų.
Skirtumas svarbus tiems, kurie keliauja ar dalyvauja ilgose varžybose. Tačiau kasdieniam naudojimui pakanka ir savaitės veikimo.
Sportiniai laikrodžiai, kuriuos reikia krauti kasdien, ilgainiui gali tapti nepatogūs.
Ekranas – liečiamas ar su mygtukais?
Liečiamas ekranas atrodo moderniai. Valdymas intuityvus, ypač peržiūrint pranešimus ar statistiką.
Tačiau sporto metu, kai rankos prakaituoja ar lyja, mygtukai kartais patogesni ir patikimesni.
Kai kurie modeliai sujungia abu sprendimus – turi ir jutiklinį ekraną, ir fizinius mygtukus.
Ekrano tipas taip pat svarbus. AMOLED ekranai ryškūs, spalvingi, tačiau sunaudoja daugiau energijos. Transfleksiniai ekranai mažiau ryškūs, bet gerai matomi saulėje ir taupesni baterijai.
Atsparumas – ne tik vandeniui
Dauguma sportinių laikrodžių atsparūs vandeniui iki 5 ATM, tai reiškia, kad tinkami plaukimui baseine ar atvirame vandenyje.
Tačiau svarbus ir bendras tvirtumas – stiklo atsparumas įbrėžimams, korpuso medžiaga. Plastikiniai modeliai lengvesni, bet gali greičiau nusidėvėti. Metaliniai ar su safyro stiklu – patvaresni, bet brangesni.
Jei laikrodis bus naudojamas kalnuose ar ekstremalesnėmis sąlygomis, verta rinktis tvirtesnį variantą.
Išmaniosios funkcijos – kiek jų reikia?
Sportiniai laikrodžiai dažnai rodo telefono pranešimus, leidžia valdyti muziką, kai kurie net turi bekontakčio atsiskaitymo funkciją.
Patogu. Tačiau tai nėra būtina sportui.
Kai kuriems svarbu, kad laikrodis atrodytų tinkamai ir darbe, ir sporto salėje. Todėl dizainas tampa reikšmingas.
Minimalistinis modelis gali tikti kasdieniam stiliui. Ryškesnis, sportiškas – labiau orientuotas į aktyvų laisvalaikį.
Duomenų analizė – ar ji tikrai reikalinga?
Po treniruotės laikrodis gali parodyti tempą, pulsą, sudegintas kalorijas, treniruotės efektą, atsigavimo laiką. Kodėl vis dar sukiojame laiką ir iš kur jį gauna išmanieji įrenginiai?
Pažangesni modeliai analizuoja VO2 max – maksimalų deguonies suvartojimą. Tai rodiklis, parodantis fizinį pajėgumą.
Tačiau ne kiekvienam reikia gilios analizės. Kai kuriems pakanka žinoti atstumą ir laiką.
Sportiniai laikrodžiai suteikia daug duomenų, bet svarbiausia – ar jie bus naudojami, ar tik peržiūrimi retkarčiais.
Kaina – kiek verta investuoti?
Paprastesni modeliai kainuoja apie 80–150 eurų. Jie siūlo pagrindines funkcijas – GPS, pulsą, sporto režimus.
Vidutinės klasės laikrodžiai kainuoja 200–400 eurų. Jie pasižymi geresniu tikslumu, ilgesne baterijos trukme, platesne analize.
Virš 500 eurų – profesionalaus lygio įrenginiai. Skirti tiems, kurie sportą vertina rimtai arba treniruojasi varžyboms.
Brangesnis modelis nebūtinai reiškia geresnį pasirinkimą. Jei naudojama tik dalis funkcijų, dalis kainos lieka nepanaudota.
Ar sportiniai laikrodžiai tinka kasdienai?
Dauguma jų sukurti taip, kad būtų nešiojami visą dieną. Jie skaičiuoja žingsnius, stebi miegą, primena atsistoti, jei per ilgai sėdima.
Kai kurie modeliai atrodo pakankamai elegantiškai, kad tiktų ir formalesnėje aplinkoje.
Tačiau ne visiems patinka nuolat nešioti įrenginį ant riešo. Ypač jei jis didesnis ar sunkesnis.
Sportiniai laikrodžiai tampa kasdieniu įpročiu. Arba ne.
Tikslumas ir realybė
Nors technologijos pažengusios, absoliutaus tikslumo tikėtis nereikėtų.
Kalorijų skaičiavimas – apytikslis. Miego fazių analizė – remiasi judesiais ir pulsu, bet ne medicininiais tyrimais.
Tai naudingi orientyrai, bet ne medicininės išvados.
Svarbu suvokti, kad laikrodis yra pagalbininkas, o ne gydytojas ar treneris. Nematoma GPS trikdžių grėsmė
Kada jo tikrai reikia?
Jei treniruotės vyksta reguliariai, jei siekiama progreso, jei įdomu matyti savo duomenis – sportinis laikrodis gali tapti motyvacijos įrankiu.
Jei sportuojama retkarčiais ir be konkrečių tikslų, pakanka paprastesnio modelio. Arba net telefono programėlės.
Sportiniai laikrodžiai geriausiai atsiskleidžia tada, kai duomenys naudojami. Ne tik kaupiami.
Technologijos sparčiai keičiasi. Kas prieš penkerius metus atrodė pažangu, šiandien tampa standartine funkcija.
Tačiau esmė išlieka ta pati – stebėti judėjimą, geriau suprasti kūną, planuoti krūvį.
Kartais užtenka paprasto modelio, kuris rodo laiką ir atstumą. Kartais reikia daugiau.
Viskas priklauso nuo to, kiek svarbus sportas kasdienybėje.
Ir kiek svarbūs tie skaičiai, kurie tyliai mirga ant riešo.
Reklama
