„Via Baltica“ taps 5G greitkeliu – ryšys veiks kiekviename kilometre

Važiuojant „Via Baltica“ keliu, nebenutruks nei pokalbiai telefonu, nei interneto ryšys. Trijų Baltijos šalių telekomunikacijų bendrovės ir kelių valdytojai pradeda unikalų „5G-BALTICS“ projektą, kurio metu pietų Lietuvą ir šiaurės Estiją jungiančioje transporto arterijoje sustiprins 5G ryšį. Kaip teigia projekte dalyvaujančios „Telia“ atstovai, greta minėto kelio pastatyti 5G bokštai panaikins dar nedengiamas sritis ir sudarys galimybes vystyti nematytas naujoves.

Reklama

„Šiandien dažnas vairuotojas labai gerai pažįstą tą jausmą, kai kertant kaimyninės šalies sieną staiga salone nutyla internetu transliuojama muzika ir sustoja navigacijos programėlė. Mūsų tikslas – kad tokių situacijų nebeliktų. Naujoji 5G infrastruktūra užtikrins, kad visame 670 kilometrų ruože veiktų stabilus ryšys, leidžiantis ne tik naršyti internete, bet ir rezervuoti vietas poilsio aikštelėse ar realiu laiku sekti krovinių judėjimą“, – teigia „Telia“ tinklų komandos vadovas Ramūnas Mikalauskas. Susisiekimo ministras Lenkijoje kalbėsis apie tarptautinius logistikos koridorius ir jų plėtrą

Ryšio trikdžius panaikinantis koridorius

Nors mobiliojo ryšio infrastruktūra Baltijos šalyse yra išplėtota itin gerai, dėl valstybių sienų ir reljefo ypatumų – kalvų, miškų ar kitų gamtinių kliūčių – „Via Baltica“ vis dar yra silpnesnių ryšio vietų. Siekiant panaikinti zonas, kuriose internetas sulėtėja arba visai dingsta, „5G-BALTICS“ projekte minėtuose kelio ruožuose ketinama įrengti naujus 5G ryšio bokštus. Lietuvoje jų iš viso atsiras penkiolika – to turėtų pakakti, kad telefonu ar planšete būtų galima naudotis taip pat sklandžiai, kaip mieste.

„Projekto iniciatorių atlikti tyrimai rodo, kad vidutinis keliautojas „Via Baltica“ kelyje praleidžia apie 15 proc. silpnu mobiliuoju ryšiu padengtose zonose. Naujoji infrastruktūra šią problemą išspręs visam laikui, užtikrindama net 99,9 proc. aprėptį. O svarbiausia, jog tam bus pasitelkta šiuo metu naujausia ir pažangiausia 5G technologija. Tai taps dideliu privalumu ne tik kokybiškomis pramogomis pasimėgauti norintiems keliautojams, bet ir verslui, kuris šiandien negali funkcionuoti be patikimo interneto“, – dalinasi R. Mikalauskas.

Šiame projekte ypatingas dėmesys skiriamas pasienio zonoms, kurias kertant ryšys dažnai sutrinka. Specialūs techniniai sprendimai užtikrins, kad perėjimas iš vienos šalies tinklo į kitą būtų visiškai nežymus – tarsi plaukiant keltu iš vieno uosto į kitą, kur jūra išlieka vienodai rami visą kelionę. Dalis keliautojų net nepastebės, kurioje šalyje jie yra, nes ryšys išliks vienodai stabilus ir greitas. Lietuvos ir Latvijos susisiekimo ministerijų delegacijos Rygoje aptars bendrų transporto projektų ir iniciatyvų įgyvendinimą

Vaizdo konferencijos ir išmaniosios kelių technologijos

Patikimas 5G ryšys kelyje padės kur kas produktyviau išnaudoti kelionės laiką. Vykstant automobiliu į kurią nors iš Baltijos šalių, nebereikės nutraukti vaizdo skambučių ar atidėti svarbių darbų – stabilus interneto ryšys leis be trikdžių dalyvauti konferencijose, siųsti dokumentus ar tiesiog naršyti internete. Tuo metu nusprendus kelionės laiką skirti poilsiui, spartus 5G išlaisvins nuo būtinybės iš anksto atsisiųsti filmus ir suteiks galimybes žaisti internetinius žaidimus, o ateityje – galbūt netgi pasinerti į virtualią realybė (VR).

Dar didesnę reikšmę naujoji ryšio infrastruktūra turės logistikos sektoriui. „Via Baltica“ yra viena svarbiausių krovinių gabenimo arterijų visoje Šiaurės ir Rytų Europoje, todėl efektyvus transporto valdymas čia yra prioritetas. 5G ryšys leis realiu laiku stebėti krovinių judėjimą, optimizuoti maršrutus bei užtikrinti efektyvesnį bendradarbiavimą tarp logistikos įmonių ir klientų. Tikslesnės sekimo sistemos diegimui sudarytos galimybės turėtų sumažinti vėlavimus, padidinti tiekimo grandinės skaidrumą ir užtikrinti, kad kroviniai pasiektų paskirties vietas laiku.

Reklama

„Keliautojams skirti ryšio bokštai smarkiai palengvins net kasdienes keliones. Pavyzdžiui, kelio dangoje esantys jutikliai galės ne tik perspėti apie slidų kelią, bet ir automatiškai iškviesti kelių priežiūros tarnybas, kad jos galėtų jį nubarstyti dar prieš įvykstant nelaimei. Vairuotojams taip pat bus sudarytos galimybės gauti realiu laiku atnaujinamą informaciją apie eismo sąlygas, kuro kainas aplinkinėse degalinėse, o prireikus – net ir rezervuotis vietą artimiausioje poilsio aikštelėje. Kitaip tariant, šiuo projektu iš anksto ruošiame dirvą artimiausioms dešimtmečio inovacijoms, įskaitant savavaldį transportą“, – aiškina „Telia“ atstovas. Ties Lietuvos pasieniu „Via Lietuva“ sieks užtikrinti nepertraukiamą 5G interneto ryšį

Bendradarbiavimas dėl vartotojų

Visi Baltijos šalių vyriausybių inicijuotame ir ES finansuojamame projekte dalyvaujantys operatoriai naudosis bendra infrastruktūra, užtikrinančia sklandų ryšio perėjimą kertant sienas. Tai reiškia, kad keliaujant „Via Baltica“ keliu mobiliojo ryšio paslauga nesutriks – pereinant iš Lietuvos į Latviją, Estiją ar atvirkščiai, vartotojai nepastebimai prisijungs prie vietinio tinklo, neprarasdami ryšio kokybės. Tokia sistema leis operatoriams efektyviau išnaudoti išteklius, o vartotojams – mėgautis stabilesniu ir patikimesniu ryšiu visame maršrute. „Via Lietuva“ komentaras dėl „Teltonikos“ projekto

„Šis projektas yra pavyzdys, kaip konkuruojančios įmonės gali bendradarbiauti dėl bendro tikslo. Užuot kiekvienas operatorius atskirai statęsis savo bokštus, ketiname komandiškai dalintis infrastruktūra, taip mažindami ne tik veiklos sąnaudas, bet ir poveikį gamtai. Tokiu būdu užtikrinsime geresnį ryšio prieinamumą, efektyvesnį energijos vartojimą ir mažesnę vizualinę taršą . O labiausiai tas pasitarnaus vartotojams – jie gaus patikimesnį ryšį ir tas kaip nors reikšmingai neatsispindės jų sąskaitose“, – pastebi „Telia“ tinklų komandos vadovas.

Bendra infrastruktūra reiškia ir efektyvesnę tinklo priežiūrą bei plėtrą. Kadangi operatoriai kartu dalinsis sąnaudas ir atsakomybę už tinklo palaikymą, gedimai bus šalinami greičiau, o naujų bokštų statyba ar technologijų atnaujinimas taps paprastesnis. Tai ypač svarbu sparčiai besikeičiančioje telekomunikacijų rinkoje, kur nuolatinis tobulėjimas yra būtinas siekiant užtikrinti geriausią paslaugų kokybę vartotojams.

Europos Komisija „Rail Baltica“ projektui Lietuvoje įgyvendinti skyrė 394 mln. eurų