Būsto pirkėjai Lietuvoje ieško ne tik gyvenimo mieste patogumų, bet ir bendruomeniškumo: tai svaru 76 proc. didmiesčių gyventojų

Rinkdamiesi būstą Lietuvos gyventojai ypatingą dėmesį skiria ne tik lokacijai ar erdvių išplanavimui, bet ir darniai bei saugiai kvartalo kaimynystei. Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atliktos didmiesčių gyventojų apklausos duomenys rodo, kad pastarasis aspektas yra svarbus trims ketvirtadaliams (76 proc.) vilniečių, kauniečių ir klaipėdiečių. Dviem iš penkių gyventojų bendruomeniškumas yra itin svarbus.

Pirmenybę teikia laisvalaikio ir bendrystės erdvėms

Darnią ir saugią kvartalo kaimynystę, kaip labai svarbų aspektą, dažniau išskyrė respondentės moterys (45 proc.) ir asmenys, kurie per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti nuosavą būstą (49 proc.). Be to, paaiškėjo, kad 22 proc. apklausos dalyvių rinkdamiesi būstą naujame projekte pirmenybę teiktų būtent bendruomeninėms erdvėms, laisvalaikio ir pramogų zonoms, kiemuose įrengtoms vaikų žaidimo aikštelėms bei kitai infrastruktūrai.

„Namai nėra tik pastatas ar jame esantis butas. Prie buvimo namuose jausmo neabejotinai prisideda ir darni bendruomenė, kurios dalimi daugelis nori būti. Be abejo, stiprios bendruomenės būrimasis ir gyvybingumas, visų pirma, priklauso nuo pačių gyventojų, jų iniciatyvumo, gebėjimo vieningai spręsti bendrus klausimus, kartu rūpintis malonia ir patogia gyvenamąja aplinka. Visgi visa tai padaryti daug lengviau, kai kvartale tam yra sukurtos palankios sąlygos – jis yra pakankamai nedidelis, jame netrūksta bendruomenės poreikiams pritaikytų erdvių“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

„Skruzdėlynai“ nebetenkina

K. Vanago teigimu, šiuolaikiniai gyventojai itin vertina būstą tuose kvartaluose, kurie jungia nedideles bendruomenes ir yra savotiška „skruzdėlynais“ pramintų kvartalų priešingybė. Dėl to, pasak K. Vanago, siekdama atliepti šiuos gyventojų poreikius „YIT Lietuva“ nevengia imtis mažesnių projektų, kurie kitiems didiesiems vystytojams dažnai yra mažiau patrauklūs. Net ir plėtodama didesnius kvartalus bendrovė siekia juos projektuoti taip, kad kiekvieno namo bendruomenė turėtų pakankamai privačios erdvės, žaliųjų ir poilsio erdvių.

Gyvybės pilnų kiemų idėja pradedama taikyti tokiuose gyvenamųjų namų kvartaluose kaip “Naujasis Skansenas” ar „Matau Vilnių“, Kaune vystomuose daugiabučių projektuose “Piliamiestis” bei „Matau Kauną“.

„Bendruomenes telkiantys kiemai keičia gyventojų įpročius – vis dažniau norisi išeiti į lauką, užsimezga draugystė su kaimynais ir formuojasi tradicija vis daugiau laiko praleisti ne užsidarius bute, o susitikti kieme“, – kalbėjo K. Vanagas.

Suomijoje atlikti tyrimai parodė, kad kiemą reikėtų suskirstyti tam tikromis zonomis: socialinė erdvė, aktyvaus laisvalaikio erdvė ir tylioji, poilsio zona. Automobilių stovėjimo vietos prie gyvenamųjų namų turėtų būti įrengiamos požeminiuose garažuose. Taip suprojektuota erdvė traukia įvairaus amžiaus ir poreikių kaimynus: vyresni ateina pailsėti ramioje gamtos aplinkoje, vaikai ir jaunimas – sportuoti, pažaisti krepšinį, pasivažinėti riedlentėmis, riedučiais, suaugę – pailsėti, pajudėti ir, žinoma, visi ateina bendrauti, susitikti draugus, kaimynus.

Apklausos duomenys rodo, kad mažas gyvenamųjų namų kvartalų užstatymo tankis ir didelės atviros erdvės, 36 proc. gyventojų manymu, yra vienas iš tvariam miestui svarbiausių aspektų.

Lietuvos didmiesčių gyventojų apklausą „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas atliktoje apklausoje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis 25-65 metų amžiaus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų.