Nekilnojamasis turtas
Kelių kambarių butus lietuviai mėgsta labiausiai ir kodėl tai – geras sprendimas?
„Pakankamai neseniai atėjo tas laikas, kai būstą galime keisti pagal poreikius, todėl tarp pirmą kartą jį įsigyjančių vis dar gajus mitas, kad reikia didesnio, šiek tiek „su atsarga“. Visgi, tai nėra racionalus sprendimas, nes mokame už kiekvieną kvadratinį metrą, be to, brangesnis ir didesnio buto išlaikymas, o kada tų „papildomų“ kvadratų prireiks, neaišku“, – teigia „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis. Jis pabrėžia, kad svarbiausia yra įvertinti savo poreikius ir galimybes: tai padės išsirinkti ne per didelį ir ne per mažą būstą – tokį, kokio reikia konkrečiu periodu. NT kainos antrinėje Vilniaus rinkoje – iki 60 proc. didesnės nei Kaune
Didėjant būsto keitimo dažnumui, natūraliai mažėja jo plotas – būstas neturi būti didesnis už poreikius. Iš vienos pusės, šiandien būstą įsigyti gali daug jaunesni žmonės, tačiau gyvenančiam vienam jaunuoliui ar porai didelio būsto nereikia. Ploto poreikis pradeda natūraliai augti didėjant šeimai ir finansinėms galimybėms, vėliau – vaikus išleidus į savarankišką gyvenimą – vėl mažėja. Iš kitos pusės, gerėjant ekonominei situacijai, žmonės gali įpirkti brangesnį būstą, tačiau dažniau ėmė rinktis ne didesnį, bet bendrąja prasme geresnį: arčiau miesto centro, aukštesnės ekonominės klasės ir pan.
Reklama
Rinkos „hitas“ – dviejų kambarių butai
„Dviejų kambarių butas gali būti ir pirmas būstas jaunuoliui, ir namai brandžiam žmogui, jaunai ar vyresnei porai, o kartais – ir nedidelei šeimai su mažu vaiku, kol jam nereikia atskiros erdvės. Kadangi šių butų auditorija tokia didelė, jie yra patrauklūs ir investuotojams, kurie perka nuomai,“ – vardija Š. Tarutis. Registrų centro (RC) duomenimis, per tris šių metų ketvirčius vien Vilniuje buvo nupirkti 884 naujos statybos dviejų kambarių butai, kurių vidutinė kaina – apie 82 tūkst. Eur. „Citus“ ekspertai: Vilnius ir Kaunas metus pradėjo pozityviai, Klaipėda dar buksuoja
Dviejų kambarių butai sudaro beveik pusę būsto rinkos pasiūlos ir paklausos. „Citus“ analitikų turimi duomenys rodo, kad iš visų 2019 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais Vilniuje nupirktų butų vieno kambario butai sudarė 15,4%, dviejų – 49,5%, trijų – 27,8%, didesni – 7,3%. Panaši situacija pastebima ir vertinant būstų pasiūlą: tarp visų rinkoje siūlomų butų vieno kambario butai sudaro 17%, dviejų – 45,3%, trijų – 27,8 proc., didesni – 9,9%.
Butų paklausa ir pasiūla pagal kambarių skaičių, 2019 m. sausio–rugpjūčio mėn. („Citus“ duomenys)
Akivaizdu, kad dviejų kambarių butuose kvadrato kaina yra panaši kaip ir kituose, todėl viską lems bendras būsto plotas. Plačios kvadrato kainos „žirklės“ patvirtina, kad yra didelis būstų pasirinkimas, o kaina priklauso nuo vietos mieste, ekonominės klasės, privalumų ir pan.
Ieškoma vis mažesnio būsto
Dar viena rinkoje ryškėjanti tendencija – pirkėjai ieško vis mažesnės gyvenamosios vietos. Per pastarąjį dešimtmetį, kaip rodo RC duomenys, perkamų butų (bet kokio kambarių skaičiaus) vidutinis plotas sumažėjo 11,5 proc. – nuo 58,6 m2 iki 51,9 m2. „Citus“ atlikta rinkos duomenų analizė rodo, kad per paskutinius dvejus metus NT vystytojai naujos statybos būsto projektuose dažniausiai siūlo 42-49 m2 ploto 2 kambarių butus. „Apple“ gąsdina greičiu
„Statomų butų plotas mažėti ėmė po finansinės krizės – mažesnius buvo lengviau parduoti, nes jie buvo pigesni. Taip pat pradėjo augti mažesnių butų paklausa tarp investuotojų – jie buvo patrauklesni ir nuomai. Įtakos mažėjimo tendencijai turi ir suaktyvėjusi statyba miestų centruose: tokiu būdu siekiama optimizuoti būsto kainą. Prie ploto mažėjimo prisideda ir pokyčiai visuomenėje – daugėjant vienišų žmonių, mažėja poreikis dideliems namams“, – pasakoja Š. Tarutis.
Jis pastebi, kad svarbiausia, pirkėjams yra atskira miegamojo erdvė ir funkcionalus bendras buto išdėstymas – efektyviai suplanuotas 2 kambarių butas gali būti patogesnis už prasčiau suplanuotą, tarkime, 3 kambarių butą.
Mažesnis būstas – paprastesnis įrengimas
Naujakuriai vis dar nerimauja, kad mažame būste nebus pakankamai vietos laikyti daiktams ar turėti patogaus erdvės išplanavimo. Specialistai teigia, kad mažesnis būsto plotos ne visada reiškia, kad namuose bus mažai vietos. Nauji butai, paprastai, projektuojami taip, kad erdvė būtų suplanuota racionaliai ir efektyviai. Todėl tinkamai įrengus tokius namus, erdvės gyvenimui ir daiktų
-
- © Tautvydas Stukas photography
„Jei siūlomas butas turi nedidelį koridorių, funkcionalų miegamąjį, virtuvėje telpa pilna įranga, o pats plotas yra kuo mažesnis – tai galima vertinti kaip tikrą laimikį. Buto gyventojai turės tai, ko reikia, o būsto kaina dėl jo ploto nebus didelė“, – pasakoja dizainerė.
Specialistė akcentuoja, kad gyvenant mažesnio ploto būste, svarbu tinkamai susiplanuoti daiktų laikymo vietas. Tam puikiai tinka paslėptos spintos ir spintelės, turinčios lygius fasadus. Jei sandėliavimo vietos bute nepakaks, nuolat teks stumdyti ir kliūti už ne vietoje padėtų daiktų. „Citus“ tyrimas rodo: būsto kainos svarba sumažėjo. Bet ar tikrai?
Faktai ir skaičiai:
– 2019 m. sausio–rugpjūčio mėn. Vilniuje sudaryti 884 sandoriai naujos statybos 2 kambarių butams įsigyti. Jų vidutinė kaina – apie 82 tūkst. Eur, bendra vertė – 73 mln. Eur (RC duom.).
– 2019 m. sausio–rugpjūčio mėn. Vilniuje 2 kamb. butai sudarė 49,5% paklausos ir 45,3% pasiūlos („Citus“ duom.).
– 2018–2019 m. vidutinis siūlomų 2 kamb. plotas – apie 48 m2, nuperkamų – apie 46 m2 („Citus“ duom.).
– 2009–2019 m. vidutinis nuperkamų butų plotas sumažėjo 11,5%: nuo 58,6 m2 iki 51,9 m2 (RC duom.).
– Vilniuje dviejų kambarių kaina svyravo nuo 840 iki 3 900 Eur/m2. („Ober-Haus“ duom.).
Reklama
