Nekilnojamojo turto kaina Baltijos šalyse pirmąjį pusmetį turėtų išlikti tokia pati

Pernai naujos statybos būstas Baltijos šalyse brango 10-15 proc., augo ir antrinės rinkos būsto kainos. Tačiau įsigyti nekilnojamąjį turtą Latvijoje vis dar yra žymiai pigiau nei Lietuvoje ir Estijoje. „Luminor“ bankas prognozuoja, kad nekilnojamojo turto rinka stabilizavosi, o kainos Baltijos šalyse pirmąjį šių metų pusmetį turėtų išlikti nepakitusios.

Praėjusiais metais Baltijos šalių būsto rinka patyrė kainų svyravimą. Jei pirmąjį 2022 metų pusmetį kainos aiškiai augo, vėliau, kylant pragyvenimo išlaidoms ir mažėjant gyventojų perkamajai galiai, kainos arba stabilizavosi, arba net šiek tiek sumažėjo. Pirmaisiais šių metų mėnesiais kainos stabilizavosi ir turėtų išlikti stabilios visą pirmąjį šių metų pusmetį.

Ilgesnio laikotarpio prognozes nulemia įvairūs veiksniai – infliacija, darbo užmokesčio lygis, bendrasis vidaus produktas, Europos centrinio banko sprendimai, taip pat energijos išteklių kainos, padidėjusi pasiūla antrinėje rinkoje. Po žinios apie didėjančias šildymo išlaidas nuo 2022 m. vasaros išaugo parduodamų būstų skaičius. Lyginant praėjusių metų sausio ir gruodžio mėnesius, Latvijoje skelbimų skaičius nekilnojamojo turto portaluose išaugo 80 proc., Estijoje – 64 proc., o Lietuvoje – 44 proc. Vidutinė būsto kvadratinio metro kaina antrinėje rinkoje yra mažiausia Latvijoje – 1040 eurų, Lietuvoje – 1400 eurų, o Estijoje – 2500 eurų.

„Didelė infliacija ir augantys mokesčiai už komunalines paslaugas žiemos mėnesiais tikriausiai prisidėjo prie to, kad į rinką atkeliavo nenaudojami būstai. Siekdami sumažinti išlaidas, savininkai nusprendė juos parduoti. Tikėtina, kad šildymo sezono pabaigoje pasiūla vėl sumažės. Apskritai vidutinis laisvų būstų skaičius rinkoje šiemet galėtų išlikti praėjusių metų lygyje“, – sako „Luminor“ banko kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė.

Būsto kainos naujuose Baltijos šalių nekilnojamojo turto projektuose nesikeitė nuo 2022 metų antrojo pusmečio ir artimiausiu metu turėtų išlikti tokio paties lygio. Lyginant šio segmento nekilnojamojo turto rinką tarp kaimyninių šalių, vidutinė naujų projektų kvadratinio metro kaina Latvijoje siekia 2300 eurų, tai gerokai atsilieka nuo Lietuvos (2900 eurų) ir Estijos (3000 eurų) už kvadratinį metrą.

„Mažai tikimybės, kad šiemet naujo būsto kainos mažės, nes statybų kaštų dideli, o naujo būsto pasiūla – nepakankama“, – mano O. Kazanavičienė.
„Luminor“ banko duomenimis, vidutinė būsto paskola žiemos mėnesiais (gruodį-vasarį) didžiausia buvo Estijoje – apie 138 tūkst. eurų, Lietuvoje ji siekė 111 tūkst. eurų, o Latvijoje – 91 tūkst. eurų.