Sekite naujienas

Nekilnojamas turtas

Pastatų statybai gręžiantis į organines medžiagas, ar sulauksime medinio dangoraižio Lietuvoje?

Paskelbta

-

Darni pastatų statyba didėjančios klimato krizės eroje tapo visuotine pareiga, o ne tik mados reikalu – pastatai yra atsakingi už 39 proc. pasaulinių anglies dioksido (CO2) emisijų, iš kurių didžioji dalis sukuriama eksploatacijos metu naudojant energiją pastato naudotojų poreikiams patenkinti. Pasak tvarumo specialistų, norint kovoti su klimato kaita reikėtų statyboms naudoti ne tik šilumą izoliuojančias, bet ir tvaresnes medžiagas, tarp kurių – ir mediena. Ar išvysime kada nors medinį dangoraižį Lietuvoje?

Nors pastaruoju metu apie pastatų energinį efektyvumą kalbama daug – ši tema tapo itin aktuali išaugus energijos kainoms – iš tikrųjų šia sritimi reikšmingai susidomėta vos prieš 10-15 metų. Europos Sąjungai (ES) išsikėlus klimato kaitos mažinimo tikslus, pastatų energijos vartojimo mažinimas bei energetikos dekarbonizacija tapo viena iš esminių sričių, kurioje telkiamos didelės pastangos.

„Dėl geros šilumos izoliacijos pastatas patiria mažiau šilumos nuostolių ir naudoja mažiau energijos šildymui – tokiu būdu energinis efektyvumas padeda mažinti į aplinką išskiriamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir kovoti su klimato kaita. Energetiškai efektyvūs pastatai itin aktualūs tose šalyse, kurios yra šaltojo klimato zonoje“, – komentuoja „Vesta Consulting“ poveikio aplinkai ir pastatų analizių skyriaus vadovė Gintarė Laukytė.

Pasak jos, energinis efektyvumas svarbus ne tik naujiems, bet ir jau pastatų fonde esantiems pastatams. Būtent senų pastatų nepakankami apšiltinimo sprendimai yra viena iš pagrindinių jų aukštų energijos sąnaudų priežasčių.

„Seni pastatai tampa savotiška silpnąja grandimi, nes didžiojoje dalyje jų energija vis dar nėra vartojama efektyviai. Dėl šios priežasties ES yra nustatytos keletas priemonių, kurios turėtų paskatinti energijos taupymą pastatuose. Tarp jų – viešųjų pastatų renovacija, energijos vartojimo auditai ir „nulinės“ energijos pastatų standartas“, – sako G. Laukytė.

Šiuo metu intensyviai diskutuojama ir dėl ES pastatų energinio naudingumo (EPBD) ir energijos efektyvumo direktyvų atnaujinimo stiprinant pastatų energijos vartojimui keliamus reikalavimus.

Ieškoma aplinkai draugiškų medžiagų

Kaip pastebi G. Laukytė, pastangos mažinti pastatų ir statybų sektoriaus poveikį aplinkai pastaruoju metu buvo orientuotos į eksploatacijos metu sukuriamas emisijas. Vis dėlto sparčiai dekarbonizuojant energetikos sektorių, dominuojančiu veiksniu tampa pastatų „įkūnyta“ anglis.

„Įkūnyta“ anglis (angl. embodied carbon) yra ŠESD, kurios išmetamos gaminant statybines medžiagas, jas transportuojant, montuojant, prižiūrint ir galiausiai sunaikinant. Reaguojant į tai, Europoje ir kiekvienoje šalyje atskirai daugėja nacionalinių reglamentų, kurie nukreipti būtent į pastatų „įkūnytos“ anglies mažinimą per visą pastatų gyvavimo laikotarpį. Todėl ateityje tiek pastatų eksploatavimas, tiek jų statyba turės tapti draugiškesni aplinkai“, – pabrėžia pašnekovė.

Įdomu tai, kad energetiškai efektyvus pastatas ne visada reiškia draugiškumą aplinkai – tai priklauso nuo jo statyboms naudotų medžiagų bei jų daromo poveikio aplinkai. Pastatų statybai renkantis aplinkai draugiškesnes organines, perdirbtas ar pakartotinai naudojamas medžiagas, vis dažniau atsigręžiama į medieną.

„Augdami medžiai savyje kaupia CO2, kuris būtų išlaisvinamas medienai pūvant arba degant. Tuo tarpu nukirsti medžiai tarsi „užrakina“ CO2, tokiu būdu statybai naudojama mediena padeda išlaikyti CO2 kuo ilgiau „užrakintą“. Žinoma, tai nereiškia, kad visa mediena yra tvari ir tinkama statyboms – įprastai keliamas reikalavimas, kad statyboms mediena būtų kertama iš sertifikuotų, tam skirtų miškų“, – sako G. Laukytė.

Ar bus medinis dangoraižis Lietuvoje?

Pasak pašnekovės, nors medienos naudojimas pastatų statybai neatrodo didelė naujovė – Lietuvos kaimuose ir miesteliuose gausu senų rąstinių namų, o rąstai iki šiol yra populiarūs renkantis naują statybą, vis dėlto šiuo metu išbandomi kur kas didesni medinės statybos mastai.

Aukščiausiu mediniu pastatu pasaulyje šiuo metu laikomas 2022 m. rugpjūtį baigtas statyti 25 aukštų (87 metrų aukščio) daugiabutis Milvokyje, Viskonsine (JAV). Nuo jo nedaug atsilieka 2019 m. Norvegijoje iškilęs 86 m aukščio (18 aukštų) medinis pastatas, kuriame įsikūrė viešbutis, gyvenamieji būstai bei įvairių rekreacinių paslaugų teikėjai. Aukščiausio medinio dangoraižio titulą ruošiasi perimti Šveicarijoje planuojamas 100 m aukščio pastatas, kuris turėtų iškilti apie 2026 m.

„Ar sulauksime medinio dangoraižio Lietuvoje, priklausys ne tik nuo nekilnojamojo turto (NT) vystytojų bei statytojų ambicijų – tam reikalinga ir mediniams pastatams palanki teisinė bazė. Daugiausia iššūkių kyla dėl tokių pastatų gaisringumo – šiuo atžvilgiu pas mus taikomi kur kas griežtesni reikalavimai nei Skandinavijoje“, – teigia „Vesta Consulting“ atstovė.

Teigiamų poslinkių medinei statybai vis dėlto galima sulaukti netrukus – Vyriausybės programoje numatyta nuo 2024 m. kelti reikalavimus, kad naujų viešosios paskirties pastatų statybai būtų naudojama ne mažiau kaip 50 proc. medienos ar kitų organinių medžiagų.

Žalinami pastatų stogai

Nors medinio dangoraižio dar teks palaukti, NT vystytojai savo ruožtu imasi kitų pastatų „žalinimo“ priemonių, pavyzdžiui, pastatų stogų apželdinimo. Pasak pašnekovės, nors iš pažiūros atrodo, kad tokie sprendimai labiau tarnauja pastato išvaizdai, „žali“ stogai taip pat turi savų privalumų.

„Pastato stogo apželdinimas visų pirma gali prailginti jo eksploatacinį laikotarpį, apsaugoti nuo drėgmės, kurią sulaiko augalinis sluoksnis. Taip pat „žalias“ stogas pasižymi geromis šiluminėmis savybėmis, todėl padeda sumažinti eksploatacines išlaidas – žiemą šildymui, o vasarą – vėsinimui. Žinoma, toks stogas padeda filtruoti orą ir sulaiko dulkes, taip pat gali būti pritaikomas žmonių rekreacijai, ypač, jei ant stogo yra įrengta terasa“, – sako G. Laukytė.

Naujienos

Verslo Vikingai

Technologijos4 mėnesiai prieš

Kriptovaliutų mokėjimų surinkimo paslaugos verslams: teisinių iššūkių rinkoje daug, bet požiūris vis pozityvesnis

Apie kriptovaliutų mokėjimus tikrai esate girdėję, o tai šiandien ypač aktyviai naudojama ir verslo sektoriuje. Įmonės „CoinGate” bendraįkūrėjas ​​Dmitrijus Borisenka...

Verslo vikingai4 mėnesiai prieš

Sėkmingą šakočių ir autentiškų gardėsių verslą įkūrusi Sandra atskleidžia: „Versle galima suklysti, galima padaryti daug klaidų, bet nepavyksta tik tiems, kurie nebando.”

Visą gyvenimą meilę maistui ir įvairių skanumynų gaminimui jautusi Sandra Riepšienė, prieš 13 metų nusprendė pabandyti įgyvendinti svajonę ir kartu...

Dirbtinis intelektas5 mėnesiai prieš

Generatyvinis dirbtinis intelektas: pagalba ar grėsmė visuomenei?

Įvairūs  dirbtinio intelekto įrankiai šiandien vis aktyviau naudojami įvairių organizacijų ir specialistų, siekiant pagreitinti, efektyvinti įvairius darbo procesus. Visgi, netrūksta ...

Verslo vikingai6 mėnesiai prieš

NordLayer paslauga: kas tai ir kuo naudinga šiandien kiekvienam verslui?

Globaliame verslo pasaulyje, vienas iš svarbiausių uždavinių yra suvaldyti saugumą ir galimas kibernetinių atakų rizikas, kurios gali padaryti neišmatuojamos žalos...

Verslo vikingai6 mėnesiai prieš

„Linkedist” agentūros įkūrėja Kotryna Kurt: apie verslo pradžią, iššūkius ir tai, kodėl kiekviena įmonė privalo būti linkedin platformoje

Dar gyvendama Danijoje, jauna marketingo specialistė Kotryna Kurt atrado tuo metu sparčiai populiarėjančią Linkedin platformą. Tuo metu tai padėjo jai...

Visos teisės saugomos.© 2015-2023 | Kopijuoti draudžiama |