Atpigusios būsto paskolos pažadino NT rinką: suaktyvėjimą stebi ne tik Vilniuje

Kelerius metus mažėję, būsto paskolų srautai trečiąjį ketvirtį vėl sugrįžo į 2021-2022 m. lygį, o nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka irgi demonstruoja kelerius metus nematytus augimo tempus. Pasak finansų rinkos ekspertų, pozityvias tendencijas labiausiai lėmė atpigęs skolinimasis – būsto paskolų gavėjų mėnesinės įmokos per metus ženkliai sumažėjo.

Reklama

NT rinka pamažu, bet stabiliai auga

„NT rinka vėl grįžo į augimo kelią. Tai rodo ne vien augantis užklausų dėl būsto paskolų skaičius, bet ir faktinis sandorių skaičius – Registrų centro (RC) duomenimis, vien spalį Lietuvoje įregistruota 12 tūkst. NT sandorių, arba penktadaliu daugiau nei pernai. Savo ruožtu pastebime, kad vis daugiau užklausų dėl būsto paskolų išdavimo ar refinansavimo atkeliauja ne tik iš Vilniaus, bet ir kitų šalies didmiesčių bei regionų“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška. Nuosavas būstas ar nuoma

RC duomenimis, trečiąjį metų ketvirtį Vilniuje butų pardavimai išaugo 8 proc., palyginti su tuo pačiu 2023 m. periodu. Panevėžyje butų parduota 6 proc. daugiau, o kituose didmiesčiuose fiksuotas didesnis augimas: Kaune – 9 proc., Klaipėdoje – 18 proc., Šiauliuose – 24 proc.

Spalio mėnesį NT sandorių skaičius augo dar sparčiau. Vilniuje, palyginti su 2023 m. spaliu, butų parduota 17 proc., Panevėžyje – 36 proc., Šiauliuose ir Kaune – 37 proc., Klaipėdoje – 41 proc. daugiau.

Tuo tarpu visoje Lietuvoje spalio mėnesį sudaryti 3185 butų pardavimo sandoriai – tai aukščiausias rodiklis nuo pat 2021 m. pabaigos, kai gruodžio parduota 3,7 tūkst. butų. „Citadele“ banko paskolų Baltijos šalių įmonėms apimtys išaugo 20 proc

Būsto paskolų portfelis auga 80 proc. sparčiau nei pernai

Pozityvios tendencijos stebimos ir būsto paskolų rinkoje. Lietuvos banko (LB) duomenimis, trečiąjį ketvirtį būsto paskolų portfelio augimas sudarė beveik 310 mln. eurų – 80 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (172,1 mln. eurų).

Per pirmus devynis mėnesius gyventojams išduotų būsto paskolų portfelis padidėjo 715 mln. eurų. Ši suma ne tik 29 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (556,5 mln. eurų), bet ir apskritai jau viršijo visų 2023 m. rezultatą (700,7 mln. eurų).

Pasak J. Ivaškos, suaktyvėjusį skolinimąsi lemia gerėjanti ekonominė situacija, didėjančios namų ūkių pajamos, optimistiškesni ateities lūkesčiai, o bene svarbiausia priežastis – realiai sumažėję skolinimosi kaštai, kurį pajuto daugelis būsto paskolos gavėjų. Būsto paskolų turėtojams – dar viena gera žinia

„Vartotojų lūkesčiai Lietuvoje jau visus metus yra vieni didžiausių visoje ES, auga darbo užmokestis ir realios gyventojų pajamos. Nuo 2023 m. spalio pradėjus nuosekliai mažėti bazinėms Euribor palūkanoms ir bendrai palūkanų maržai, apie naują būstą galvojantiems gyventojams tapo paprasčiau priimti teigiamą sprendimą“, – vardija „Urbo“ Verslo tarnybos direktorius, pridurdamas, kad sąlygos gerėja ne tik naujai išduodamoms paskoloms, bet ir lengvina anksčiau pasiimtų paskolų naštą.

Banko skaičiavimais, jei prieš metus 100 tūkst. eurų būsto paskolą 20 metų paėmęs asmuo turėjo mokėti vidutinę 702 eurų mėnesio įmoką, tai šiuo metu už tokio paties dydžio paskolą tektų mokėti 632 eurų per mėnesį.

Euribor norma per metus sumažėjo trečdaliu

Pasak J. Ivaškos, paskolų naštą lengvina jau metus trunkantis bazinių Euribor palūkanų mažėjimas, taip pat per pastaruosius metus sumažėjo ir bankų taikoma palūkanų marža. Kodėl gyventojų skaičius skiriasi dvigubai, o būsto rinka – penkiskart?

2023 m. spalį Euribor 6 mėn. bazinės palūkanos buvo pasiekusios 4,14 proc. Tai didžiausias lygis nuo pat krizinių 2008-ųjų spalio, kuomet Euribor buvo priartėjęs prie 5,5 proc. ribos. Tačiau nuo praėjusių metų piko Euribor jau sumažėjo beveik pusantro procentinio punkto – pvz., lapkričio 8 d. 6 mėn. bazinių palūkanų norma siekė 2,82 procento.

Daugelis finansų rinkos ekspertų sutaria, kad Euribor palūkanų norma ir toliau turėtų nuosekliai mažėti, tiesa, nebe tokiais sparčiais tempais kaip iki šiol. Nors prognozės skiriasi, yra manančių, kad 2025 m. pabaigoje bazinės Euribor 6 mėn. palūkanos gali nukristi ir žemiau 2 proc. ribos.

Šiemet gyventojai būstui skolinasi mažesnes sumas, ilgesniam laikotarpiui