Paskelbta
2 metai prieš-
Lietuvoje ilgą laiką manyta, kad Vilnius – svajonių miestas naujakuriams. Vis dėlto „Luminor“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa atskleidė, kad vis daugiau žmonių pirmenybę teikia ne sostinei. Tuo tarpu kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje sostinės ir toliau lieka viršūnėje. Ar tikrai Vilnius praranda savo lyderystę tarp būsto pirkėjų?
Apklausa parodė, kad Latvijoje ir Estijoje būstą per artimiausius trejus metus ketinantys pirkti respondentai dažniausiai renkasi sostinę arba jos artimiausias apylinkes. 30 proc. Latvijos ir 29 proc. Estijos respondentų norėtų būsto būtent sostinėje, o atitinkamai 21 proc. ir 19 proc. kaimyninių šalių gyventojų mieliau rinktųsi sostinės priemiesčius. Didžiųjų įmonių vadovai nusiteikę investuoti ir dairosi galimybių
Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia. Vilnių kaip trokštamo būsto vietą pasirinko tik 27 proc. apklaustųjų, o 30 proc. planuojančiųjų įsigyti būstą nurodė, kad mieliau rinktųsi kitą didmiestį. Šalia Vilniaus gyventi norėtų tik 7 proc. respondentų.
Pasak „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus, ši tendencija atskleidžia unikalią Lietuvos miestų plėtros dinamiką – Vilnius nebėra vienintelis traukos centras.
Pagrindinės priežastys, kodėl lietuviai renkasi kitus didžiuosius miestus
E. Jurevičiaus teigimu, vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių šią naują tendenciją – dviejų didžiųjų miestų ekonominė struktūra Lietuvoje. Kodėl gyventojų skaičius skiriasi dvigubai, o būsto rinka – penkiskart?
„Skirtingai nei Latvijoje ir Estijoje, du Lietuvos didieji miestai (Kaunas ir Klaipėda) yra savarankiški ekonominiai ir kultūriniai centrai. Kaunas tampa vis stipresne alternatyva, siūlančia panašias galimybes kaip Vilnius. Pastaraisiais metais, ypač išaugus nuotolinio darbo galimybėms, ir sparčiai augant Kaunui ir vykstant investicijoms į naujus gyvenamuosius projektus ar net visus kvartalus, šiame mieste atsiranda daugiau patrauklių būsto pasirinkimų, o tai traukia potencialius gyventojus ir pirkėjus“, – pažymi jis.
Be to, būsto kainos Vilniuje yra pastebimai aukštesnės nei kituose Lietuvos miestuose – šių metų liepos mėnesį vidutinė buto kv. m kaina Vilniuje buvo 2,6 tūkst. eurų, Kaune – 1,7 tūkst. eurų, rodo „Global Property Guide“ duomenys. Apklausa apie taupymą pensijai
„Šie kainų skirtumai dažnai verčia žmones rinktis pigesnes, bet patrauklias alternatyvas, tokias kaip Kaunas ar Klaipėda. Gyventojai, pasirinkdami šiuos miestus, gali gauti daugiau už tą pačią kainą“, – pabrėžia E. Jurevičius.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į savotišką gyvenimo būdo trauką šiuose miestuose – Kaunas ir Klaipėda dažnai laikomi ramesniais miestais, kuriuose gyvenimo tempas mažiau intensyvus nei Vilniuje, o tai gali būti patrauklu žmonėms, ieškantiems balanso tarp miesto patogumų ir ramybės.
Miestų plėtros perspektyvos Lietuvoje ir Baltijos šalyse
Ateityje ši tendencija gali turėti reikšmingą poveikį nekilnojamojo turto rinkai ir miestų plėtrai Lietuvoje, tvirtina E. Jurevičius. Naujas startuolis dairosi į Lietuvą
„Didėjantis susidomėjimas Kaunu ir Klaipėda gali sudaryti prielaidas, kad ateityje investicijos ir pragyvenimo lygis šiuose miestuose augs didesniu tempu nei iki šiol“, – teigia „Luminor“ ekspertas.
Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje pagrindinis dėmesys veikiausiai išliks sutelktas į Rygą ir Taliną. Šie miestai ir toliau bus pagrindiniai ekonominiai ir demografiniai traukos centrai, o jų priemiesčiai išlaikys patrauklumą.
„Šalyse, kur sostinės dominuoja, galima laukti tam tikrų iššūkių, susijusių su regionų plėtra ir infrastruktūros išlaikymu mažesniuose miestuose“, – atkreipia dėmesį E. Jurevičius.
Luminor banko apklausa atlikta 2024 m. rugsėjo mėn., bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Norstat“. Apklausta po 1000 18–74 metų amžiaus žmonių kiekvienoje Baltijos šalyje.
Būsto kaina ir vertė – ne tas pats: ką svarbu žinoti pirkėjui?
Žygimantas Mauricas: Lietuvos ekonomika spaudžia akceleratorių – kiek ilgai tai tęsis?
Būsto paskolos auga kartu su kainomis: vidutinė suma per metus padidėjo beveik 22 tūkst. eurų
Pašto dėžutėje – banko kortelė jūsų vardu: ekspertas įspėja apie naują sukčiavimo schemą
Fiksuotos ar kintamos būsto paskolos palūkanos: ką šiandien verta rinktis?
Gavote didelę pinigų sumą? Ekspertas pataria, nuo ko pradėti
Nuo apskaitos iki NT: kaip „Luminor“ banko finansavimas padėjo sukurti naują pajamų šaltinį
Jaunuoliai apie finansus mokosi „TikTok“: kada patarimai tampa rizikingi?
Ilgesnis būsto paskolos terminas: kada jis naudingas, o kada gali tapti našta?



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Vilniuje naujų butų pasiūlai jau kurį laiką laikantis ties 6 tūkst., pirkėjų pasirinkimas išlieka platus. Todėl vis daugiau reikšmės įgauna...
Klaipėdoje planuojami energetikos infrastruktūros projektai kurs aukštos kvalifikacijos darbo vietas, tačiau dalis šioms technologijoms reikalingų kompetencijų darbo rinkoje dar tik...
Pasikeitus Europos Sąjungos elektroninės atpažinties reikalavimams, Lietuvoje pradedamos keisti „Mobile-ID” paslaugą palaikančios SIM kortelės. Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2″ klientai, kurie...
Klausimas, ar dabar tinkamas metas pirkti būstą, Lietuvoje kartojasi jau keliolika metų iš eilės – ir beveik visada tuo pačiu...
„Telia Lietuva“ nuo gruodžio planuoja pertvarką: iki 85 įspėjimų darbuotojams, 12 naujų darbo vietų. Visoje grupėje numatoma mažinti apie 900...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...