Po smarkaus JAV technologijų akcijų išpardavimo „Deutsche Bank“ pakeitė ankstesnį atsargų požiūrį ir palankiau įvertino šį sektorių. Lapkričio 2 d. paskelbta, kad banko analitikai mano: dalis su dirbtinio intelekto investicijomis susijusių rizikų jau atspindėta akcijų kainose. Spalį „Nasdaq 100“ bendrovių kapitalizacija sumažėjo daugiau kaip 2 trln. JAV dolerių. Investuotojams tai proga išsiaiškinti, kuo skiriasi didelis kainos kritimas nuo tikrai patrauklios įmonės vertės.
Kas nutiko technologijų sektoriui?
Reuters skelbia, kad per maždaug tris savaites technologijų ir didelio augimo bendrovių akcijos smuko apie 11 procentų, kai platesnis „S&P 500“ indeksas tuo pat metu kilo beveik 6 procentais. Toks ryškus atotrūkis paskatino naują diskusiją, ar investuotojų nerimas dėl milžiniškų DI infrastruktūros išlaidų netapo pernelyg didelis. Banko analitikai savo vertinimą pakeitė praėjus vos trims savaitėms po ankstesnio atsargesnio komentaro.
Svarbu suprasti, kad kapitalizacijos sumažėjimas nėra tokio pat dydžio grynųjų pinigų „praradimas“ visoje ekonomikoje. Tai rinkos vertinimų pokytis, apskaičiuotas pagal akcijų kainas ir jų skaičių.
Kodėl investuotojai suabejojo DI augimu?
Technologijų milžinės investuoja į duomenų centrus, lustus, energijos infrastruktūrą ir modelių kūrimą. Jos gali didinti pajamas, bet investuotojai pradeda reikalauti aiškesnio atsakymo, kada didelės kapitalo išlaidos virsta pelningais pinigų srautais. Augimas ir atsipirkimas yra skirtingi rodikliai: 20 procentų didesnės pajamos nebūtinai reiškia 20 procentų didesnį laisvąjį pinigų srautą.
Banko nuomone, dalis neigiamų lūkesčių jau įskaičiuota į kainas. Tačiau tai yra analitinė pozicija, priklausanti nuo prielaidų apie pelno augimą ir kapitalo rinkos nuotaikas. Ji nėra oficialus įmonių finansinių rezultatų patvirtinimas ar garantija, kad indeksas kils.
Kaip vertinti „atpigusias“ akcijas?
Investuotojas gali palyginti bendrovės rinkos vertę su laukiamu pelnu, pajamų augimu, pinigų srautais ir skolomis. Jei akcija atpigo 30 procentų, bet būsimo pelno prognozė sumažėjo perpus, jos vertinimas gali net pablogėti. Taip pat svarbi koncentracija: technologijų indeksuose didelę dalį gali sudaryti kelios bendrovės, todėl vienas sektoriaus vertinimas neužtikrina tinkamos diversifikacijos.
Hipotetiškai investuotojas, nusipirkęs akcijų už 1 000 eurų, po 20 procentų kainos kritimo turėtų 800 eurų rinkos vertės portfelį. Kad grįžtų iki pradinės sumos, jam reikėtų jau 25 procentų pakilimo. Ši matematinė savybė primena, kodėl riziką verta įvertinti prieš pirkimą.
Ką verta stebėti artimiausiais mėnesiais?
Pagrindiniai klausimai – ar didieji DI infrastruktūros projektai generuoja pakankamą grąžą, kaip kinta bendrovių maržos ir ar finansinių rezultatų prognozės nemažinamos. Reikia atsižvelgti ir į palūkanų normų perspektyvą: aukštesnė finansavimo kaina dažnai labiau veikia labai tolimam ateities pelnui jautrius akcijų vertinimus.
„Deutsche Bank“ požiūrio pokytis gali būti vertinga analitinė naujiena, tačiau investavimo sprendimas neturėtų remtis vieno banko rekomendacija. Ypač būsimam investuotojui svarbūs investicijų horizontas, portfelio diversifikavimas, galimi nuostoliai ir mokestiniai aspektai. Straipsnio tikslas – padėti suprasti rinkos signalą, o ne skatinti pirkti konkrečias akcijas.
Kaip investuotojui atskirti nuomonę nuo analizės?
Prieš priimdamas sprendimą žmogus gali susidaryti lentelę su trimis rodikliais: dabartinė akcijos kaina, numatomas bendrovės pelnas ir galimas pinigų srautas artimiausiais metais. Jei bankas sako, kad rinka per daug išsipardavė, verta patikrinti, ar jo išvada grindžiama pagerėjusiomis bendrovių prognozėmis, ar vien trumpalaikiu istorinių santykinių vertinimų palyginimu. Antrasis metodas gali būti naudingas, tačiau jis silpniau apsaugo nuo struktūrinių verslo pokyčių.
Panaši situacija buvo ir ankstesniais rinkos ciklais: technologijų sektorius gali ilgai pranokti kitus indeksus, bet laikotarpiai, kai jis stipriai atsilieka, taip pat pasitaiko. Nuostoliai tampa sunkiau pakeliami, kai investuotojas per daug skolintų lėšų ar itin trumpam terminui laiko nepastovias akcijas. Todėl prieš perkant verta numatyti, kokį procentinį portfelio sumažėjimą žmogus gali ištverti neatsisakydamas ilgalaikio plano.
Banko komentaras gali paskatinti tolesnę analizę, bet pats nėra įpareigojantis rinkos signalas. Investuotojui naudinga palyginti kelis nepriklausomus scenarijus: DI pajamų augimas gali tęstis, tačiau infrastruktūros sąnaudos gali likti didelės ilgiau nei tikimasi. Tokiomis sąlygomis akcijų kainoms gali reikėti laiko prisitaikyti. Net aukštos kokybės bendrovė gali būti prasta investicija, jei už ją sumokama nepagrįstai didelė kaina.
Ką dar verta įvertinti?
Investuotojams dar vienas klausimas yra portfelio koncentracija. Jeigu didelę dalį portfelio sudaro kelios JAV technologijų bendrovės, net ir trumpalaikis sektoriaus nuosmukis gali stipriai paveikti bendrą turto vertę. Diversifikacija nepašalina nuostolio galimybės, bet mažina priklausomybę nuo vienos pramonės šakos. Prieš didinant poziciją po kainos kritimo verta nuspręsti, kokią portfelio dalį ketinama skirti konkrečiam sektoriui ir ar liks pakankamai likvidžių lėšų nenumatytoms išlaidoms. Banko nuomonė šio sprendimo už žmogų nepriima.
Šaltiniai: Reuters per Investing.com; Reuters per MarketScreener.