Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos narys, Slovakijos centrinio banko vadovas Peteris Kazimíras lapkričio 2 d. pareiškė manantis, kad ECB turės ir toliau kelti palūkanas, siekdamas suvaldyti infliacijos spaudimą. Tai svarbus signalas paskolų turėtojams, tačiau ne oficialus sprendimas. Praėjusią savaitę ECB palūkanų normų nekeitė, todėl verslui aktualiausia ne spėlioti kitą posėdžio rezultatą, o įvertinti, ar jo finansai atlaikytų brangesnį skolinimąsi.
Ką iš tiesų pasakė ECB atstovas?
Reuters skelbė, kad Kazimíras laiko papildomą palūkanų didinimą tikėtinu dėl aukštų energijos kainų ir rizikos, jog infliacija įsitvirtins ilgesniam laikui. Jo nuomone, rinka gali nuvertinti reikalingo monetarinės politikos griežtinimo mastą. Tai viena pozicija ECB valdančiojoje taryboje, kurioje sprendimai priimami kolegialiai.
Todėl neteisinga formuluotė būtų „ECB nusprendė didinti palūkanas“. Tikslesnė žinia – dalis politikos formuotojų argumentuoja, kodėl ateityje gali prireikti daugiau griežtinimo. Faktinis palūkanų kelias priklausys nuo infliacijos, ekonomikos ir finansinių sąlygų.
Koks skirtumas tarp ECB normų ir Euribor?
ECB pagrindinės normos veikia tarpbankinių pinigų kainą ir rinkos lūkesčius, o Euribor yra atskirai skelbiamas terminuoto finansavimo rodiklis. Daugelio būsto ir verslo paskolų palūkanos sudarytos iš sutartinės banko maržos ir pasirinkto Euribor laikotarpio. Todėl ECB sprendimas nebūtinai tą pačią dieną ar identiška suma pakeičia kiekvieno skolininko įmoką.
Būtina peržiūrėti savo sutarties palūkanų perskaičiavimo datą, fiksavimo sąlygas ir išankstinio grąžinimo galimybes. Vienas skolininkas pokytį pajus po kelių mėnesių, kitas gali turėti ilgesniam laikui fiksuotą palūkanų normą.
Ką rodo paprastas finansinis scenarijus?
Įsivaizduokime įmonę, turinčią 200 tūkst. eurų kintamų palūkanų paskolos likutį. Jei metinė palūkanų norma padidėtų vienu procentiniu punktu, metinės palūkanų sąnaudos pradiniu momentu padidėtų apie 2 000 eurų, nevertinant likučio mažėjimo per metus. Tai hipotetinis skaičiavimas, o ne prognozė, kad normos būtinai pakils būtent tiek.
NT investuotojui svarbu perskaičiuoti nuomos pinigų srautą po finansavimo, remonto, neužimtumo ir mokesčių sąnaudų. Jeigu nuomos pajamos vos padengia mėnesio įmoką, net nedidelis normų pakilimas gali sukurti neigiamą grynųjų pinigų srautą.
Ką verta stebėti toliau?
Pirmiausia – oficialius ECB posėdžių sprendimus, euro zonos infliacijos duomenis ir rinkoje skelbiamas Euribor reikšmes. Dar svarbu įvertinti energijos kainų poveikį įmonių sąnaudoms ir vartotojų perkamajai galiai: didesnė infliacija ir brangesnis finansavimas gali veikti abi verslo pelningumo puses vienu metu.
Verslininkui saugiausias požiūris – turėti bazinį, nepalankų ir palankų finansavimo scenarijus. Nereikėtų atidėti visų investicijų vien dėl vieno politiko komentaro, bet taip pat neverta projektuoti pinigų srautų laikantis prielaidos, kad skolinimasis tik pigs. Lankstumas ir pakankamas likvidumo rezervas svarbesni už tikslų vienos palūkanų krypties spėjimą.
Keturi žingsniai prieš paskolos peržiūrą
Pirmiausia reikia atsidaryti sutartį ir nustatyti, kada perskaičiuojama kintama palūkanų dalis. Antra, banko skaičiuoklėje arba savo finansiniame modelyje verta įvesti kelis scenarijus – pavyzdžiui, 0,5, 1 ir 2 procentinių punktų normos pokyčius. Trečia, būtina patikrinti, ar didesnės įmokos nepažeistų kredito sutarties rodiklių ar netrikdytų kasdienių atsiskaitymų. Ketvirta, verta turėti aiškų rezervinių veiksmų planą, jei pajamos tuo pačiu laikotarpiu sumažėtų.
Privačiam būsto nuomotojui ypač svarbu nepervertinti galimybės kelti nuomą. Nuomininkų mokumas priklauso nuo darbo rinkos ir konkurencinių pasiūlymų, todėl papildoma paskolos įmoka gali likti savininko sąnaudomis. Verslo įmonėms aktualu įvertinti ir kitą pusę: aukštesnės normos gali mažinti klientų perkamąją galią arba branginti tiekėjų apyvartinį kapitalą. Vien paskolos įmokos skaičiuoklė todėl yra tik pradžia.
Kazimíro pasisakymas atspindi griežtesnės politikos šalininkų nuomonę, tačiau ECB sprendimai priimami pagal naujus ekonominius duomenis. Dėl to neverta skubėti keisti finansavimo vien išgirdus vieną prognozę. Racionalus sprendimas priklauso nuo paskolos termino, palūkanų fiksavimo sąnaudų, likvidumo ir rizikos tolerancijos. Investicijų saugumas prasideda nuo žinojimo, kas nutiktų, jei palūkanų kryptis pasirodytų nepalanki.
Ką dar verta įvertinti?
Kredito sutarties sąlygos gali būti svarbesnės už bendrą naujienos antraštę. Dvi įmonės, skolinusios panašią sumą, gali turėti skirtingus perskaičiavimo laikotarpius, užtikrinimo priemones ir banko nustatytus finansinius rodiklius. Dėl to vienai įmonei papildomos palūkanos būtų nedidelis nepatogumas, o kitai – reali grėsmė investicijų planui. Patikimas pasirengimas prasideda nuo sutarties ir pinigų srautų peržiūros, o ne nuo bandymo nuspėti kitą centrinio banko sprendimą. Aukštesnės normos tėra vienas iš kelių galimų scenarijų. Įmonėms taip pat naudinga kartą per ketvirtį peržiūrėti grynųjų pinigų rezervą, paskolų grafiką ir išankstinio grąžinimo sąlygas. Tai padeda sumažinti riziką, kad netikėtas finansavimo kainos pokytis sutrikdys darbuotojų atlyginimų ar tiekėjų sąskaitų apmokėjimą.
Šaltiniai: Reuters per Euronext.